Kai kuriuose Lietuvos rajonuose banko skyrių nė su žiburiu nerasi, tad žmonės yra priversti sukarti daugiau nei 100 kilometrų iki artimiausio banko. Kol bankų atstovai sako, kad skyrių sumažėjo dėl platesnio internetinės bankininkystės naudojimo, vartotojai skundžiasi stringančiomis sistemomis.
Pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, tačiau čia nėra nė vieno bankomato. Žiemą čia ramu, bet kai tik sušyla – plūsta būriai turistų, kurie nori ir suvenyrų nusipirkti, ir kokio vietos gardėsio paragauti. Tik kortele galima atsiskaityti ne visur.
„Gerai būtų turėti bankomatą. Ypač vasaros metu, kada labai daug atvažiuoja žmonių. Kitą kartą nori išgryninti pinigus ir nėra kur“, – žurnalistams sakė Kernavės gyventoja Irena.
Kernavėje yra „Perlo“ terminalas, kur galima nusiimti pinigų. Tik tų pinigų ne visada jame būna.
„Ateinu į parduotuvę, į terminalą, noriu pensiją paimti ir neužtenka pinigų. Kitą kartą reikia laukti, kada surinks pinigus“, – skundėsi kernaviškė.
Bartkuškėse gyvenanti Viktorija pinigų nusiima iš bankomato Širvintose. Nors į vieną puse tenka sukarti 12 kilometrų, kainuoja ir degalai, ir laikas susigaišta, bet be grynųjų, sako, neišsiversi.
„Kaimo parduotuvėje atsiskaitymai kortele ne visada gerai veikia, ryšio nėra, visko būna“, – sakė moteris.
Kad elektroninė bankininkystė vis dažniau stringa, patvirtina ir komercinius bankus kontroliuojantis Lietuvos bankas.
„Per metus paauga 20-30 procentų. Jei 2021 metais tokių atvejų buvo apie 70, tai 2022 buvo apie 100 atvejų“, – teigė Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas.
O jei kortelė užstrigo ar baigėsi jos galiojimas ir nori pinigų nusiimti banke, bent jau Širvintose nebus paprasta – bankų čia seniai nėra.
„Kortelę pasikeisti dabar Ukmergėje reikia. Buvo geriau, kai buvo Širvintose vietoje viskas“, – žurnalistams sakė Širvintų gyventoja Valė.
„Labai nepatogu. Anksčiau buvo, ir pinigus buvo galima padėti“ – antrino Pranas.
Bankų skyriai uždaryti ne tik Širvintose, bet ir daugelyje kitų miestų. 2010 metais bankų padalinių Lietuvoje buvo 711, o dabar – viso labo 178. Skyrių skaičius ženkliai krito bankrutavus „Snoro“ ir „Ūkio“ bankams. Tačiau ir dabar veikiantys bankai daug skyrių uždarė. Pavyzdžiui, „DNB bankas“ 2010 metais turėjo 85 skyrius, o dabar, net ir susijungęs su „Nordea“ ir pasivadinęs „Luminor“, teturi 12 skyrių devyniuose miestuose.
Iki artimiausio banko – virš 100 kilometrų
Banko neturinčios Tauragės gyventojai į artimiausią „Luminor“ padalinį Klaipėdoje turi važiuoti net 110 kilometrų, o visaginiečiams iki artimiausio banko Ukmergėje tenka sukarti net 136 kilometrus. „SEB banko“ skyrių yra 14 rajonų centrų. „Swedbank“ klietus priima 37 miestuose, bet tik 7 iš jų darbuotojai atlieka grynųjų pinigų operacijas. Bankų atstovai sako, kad bankų mažėja ne dėl bankų, o dėl žmonių.
„Pagrindinis veiksnys yra platesnis interneto naudojimas. Žmonės vis labiau ir labiau naudojasi elektroninėmis paslaugomis“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Visi privalumai, kadangi žmonės nebeina į banką, o bankas vis tiek turi visą pelną ir mažiau išlaidų“, – kalbėjo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
Jei kur banko skyrius ir likęs, tai dirba kaip jam patogiau – pavyzdžiui, nuo 9 iki 17 val. Nors valdžia privertė bankus pasirašyti memorandumą, kad įrengtų 100 naujų bankomatų, jų skaičius per pastaruosius dešimtmečius taip pat sumažėjęs. Dabar bankomatų yra apie tūkstantį, nors prieš 10 metų jų buvo beveik 300 daugiau.
„Jeigu bankams nebus keliami reikalavimai, tai taip bus ir toliau. Bankų skyrių ir bankomatų mažės, nes tai yra kaštai, sąnauda, o pelnus bankai nori išsaugoti“, – sakė Seimo narys Gintautas Paluckas.
Bankomatų ir bankų skyrių mažiau, bet skundų – daugiau.
„Jei 2021 metais mes turėjome apie 500 skundų, susijusių su bankinėm paslaugom, tai 2022 metais turėjomo apie tūkstantį. Dažniausiai žmonės skundžiasi dėl to, kad yra sutrikę mokėjimai“, – sakė V. Cibas.
Bankais skundžiasi ne tik gyventojai, bet ir verslininkai. Kęstutis Lebedinskas apie 30 metų turi parduotuvę Širvintose. Gautus grynuosius veža įdėti į bankomatą.
„Važiuoji ir nežinai, ar priims, nepriims, atmes, ar visai pasimes tie pinigai kažkur. Buvo man 100 eurų pradanginę – neatgavau. Rašiau prašymą, bet taip ir liko“, – pasakojo verslininkas.
Su centais dar blogiau. Juos parduotuvės savininkas veža net į Vilnių. O kiek ir už ką verslininkas moka bankui, jau ir susigaudyti sunku.
„Įnešam į banką – sumokam procentą, už pavedimą sumokam 40 centų nuo vieno pavedimo, yra sąskaitos mėnesinis aptarnavimas, metinis aptarnavimas, krepšelis“, – vardino Kęstutis.
Nors žmonės bankams moka už sąskaitos aptarnavimą, nuosavų pinigų taip paprastai nenusiimsi. Pavyzdžiui, „Luminor“ leidžia nemokamai per mėnesį iš bankomato nusiimti iki 600 eurų, o kiekvienas papildomas euras apmokestinamas 0,2 procento.
„Tai yra kainos klausimai, kurių asociacijoje nediskutuojame“, – sakė E. Čipkutė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
