Jau ne vienus metus iš eilės bent jau statistiškai atlyginimai auga daugeliui lietuvių. Tačiau nepaisant spartaus darbo užmokesčio didėjimo Lietuvoje darbuotojai ir toliau uždirba kelis kartus mažiau nei daugelio Vakarų Europos šalių gyventojai.
Kai kurie specialistai džiaugiasi, kad pagal atlyginimų dydį mūsų darbuotojai jau nėra Europos Sąjungos (ES) dugne.
Tačiau kiti įspėja, kad tai esą gali turėti neigiamų pasekmių visai ekonomikai. Mat kuo daugiau bus mokama darbuotojams, tuo mažiau liks verslininkams, jų pelnui ir investicijoms.
Lietuviai – daug pigesni nei švedai ar vokiečiai
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, pernai Lietuvos darbdaviai už 1 val. darbo mokėjo vidutiniškai po 14,7 euro. Tokie jiems buvo darbo kaštai, t. y. darbuotojų algos ir „Sodros“ įmokos.
Pagal šį rodiklį lietuviai buvo kiek brangesni nei lenkai (14,5 euro) ar latviai (13,5 euro), tačiau pigesni už estus (18,3 euro).
Visoje ES darbdaviai už 1 val. darbo mokėjo vidutiniškai 31,8 euro. O kai kuriose senosiose valstybėse narėse dar daugiau. Pvz., Vokietijoje – 41,3 euro, Danijoje – 48,1 euro, Švedijoje – 38,9 euro.
Pernai darbuotojai pigiausiai atsiėjo Bulgarijoje (9,3 euro), Rumunijoje (11 eurų) ir Vengrijoje (12,8 euro).
Aišku, lietuviai už juos – kiek brangesni, tačiau jiems vis tiek yra mokama ir 2–3 kartus mažiau nei Vakarų Europoje.
Vertindamas tokius „Eurostat“ duomenis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas neslėpė džiaugsmo.
„Kadencijos pradžioje vos lenkėme Bulgariją, Rumuniją ir Vengriją. Buvom vos 4-ti nuo galo ES. O čia dar COVID-19, pabėgėliai, energetikos kainų krizė ir kt. – galėjome nukristi ir dar žemiau.
Bet Lietuva su visomis krizėmis susitvarkė greičiau ir geriau nei kitos šalys“, – komentavo viceministras.
Anot jo, visus pastaruosius 3 metus atlyginimų augimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių ES ir per juos Lietuva aplenkė Latviją, Lenkiją, Kroatiją ir Maltą.
„Iki lyderių – dar toli, nes pradėjome atsilikdami. Bet tempas, kuriuo lenkiam visus, labai džiugina. Lietuva – jėga. Lietuva ir kiekvienas iš jūsų kuriate šitą sėkmę“, – džiūgavo V. Šilinskas.
Didėjantys atlyginimai – grėsmė verslui?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius visai nesidžiaugia sparčiu atlyginimų augimu, nes dėl to Lietuva esą gali likti prie suskilusios geldos.
Jis primena, kad darbo užmokesčio ir socialinių išmokų pajamų šaltinis yra sukuriama pridedamoji vertė. Ji yra skirstoma darbuotojams (mokant atlyginimą) ir investuotojams (jų dalis yra skiriama investicijoms, t. y. naujoms darbo vietoms kurti (statant naujas gamyklas), gamybos modernizavimui ir kt.).
Pasak V. Janulevičiaus, Lietuvoje vienas dirbantysis 2023 m. sukūrė apie 24 tūkst. eurų pridėtinės vertės, o Vokietijoje – 47 tūkst. eurų. Tais pačiais metais Vokietijoje apie 57 proc. visos pridėtinės vertės buvo skirta darbuotojų atlyginimams mokėti, Lietuvoje – 54 proc.
„Taigi Lietuvos investuotojui praėjusias metais nuo vieno darbuotojo sukurtos pridėtinės vertės liko apie 11 tūkst. eurų investicijoms, pelnui formuoti ir pelno mokesčiams sumokėti. Tuo metu vokiečių verslininkui liko apie 20,2 tūkst. eurų“, – skaičiavo pramonininkų vadovas.
Anot jo, vokiškus atlyginimus Lietuvoje galima mokėti nors ir dabar, tačiau to kaina esą būtų Lietuvos ekonomikos ateitis, nes visa uždirbta pridėtinė vertė būtų skiriama tik atlyginimams.
„Būtų atsisakoma – ir jau iš dalies atsisakoma – to, kas mums dabar yra gyvybiškai svarbu: darbo vietų modernizavimo, inovacijų jose.
Nes, kuo didesnė dalis pridėtinės vertės yra skiriama darbo užmokesčiui mokėti, tuo mažiau įmonėms lieka lėšų investicijoms ir naujoms darbo vietoms kurti. Štai tokia ta išvirkščioji atlyginimų augimo pasiutpolkės pusė“, – vaizdžiai aiškino V. Janulevičius.
Jo vertinimu, Lietuvoje pridėtinė vertė neauga tiek, kiek auga darbo užmokesčiai.
„Ir šiandien pasidžiaugęs meteoro greičiu augančiais atlyginimais, rytoj gali likti prie suskilusios geldos. Įmonių investicinis pajėgumas mažėja, o atlyginimų kilimo įsukama infliacija vėl tykiai tykiai gali sugrįžti.
Bet tai tikrai nė motais politikams, kuriems ant nosies – net treji rinkimai. Nes rinkimų metu nėra nieko geriau už didėjančius atlyginimus, o toliau jau veikia Liudviko XIV išmintis: mano amžiui užteks, o po manęs – nors ir tvanas. Prancūzijos monarchijai ši išmintis tikrai brangiai kainavo“, – baugino konfederacijos prezidentas.
Didesnės algos ir konkurencingumas
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad šiemet, kaip ir pernai, atlyginimai Lietuvoje ir toliau sparčiai auga
„Darbo užmokesčio pokyčiai nustebino ir vasarį. „Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinės apdraustųjų pajamos buvo net 12,3 proc. didesnės negu prieš metus (sausį metinis pokytis buvo 11,3 proc.).
Atlyginimų peržiūra dažniausiai vyksta kovą ir balandį, todėl būtent tų mėnesių duomenys parodys, kaip privačiame sektoriuje šiemet pavyko algų peržiūra (kalbinamos privačios įmonės kalba apie 5–6 proc. didėjimą)“ – komentavo ekonomistas.
Anot jo, vis labiau panašu, kad ir šiemet vidutinio darbo užmokestis Lietuvoje augs daugiau negu prognozavome (+8,5 proc.).
„Kaip ir daug kartų kalbėta anksčiau, auganti minimali mėnesio alga (pvz., įtaka apsaugos darbuotojams, padavėjams, valytojams) ir nemažai padidėjęs tam tikrų valstybės sektoriaus darbuotojų finansavimas (švietimo, sveikatos sektoriaus specialistai) daro didžiausią įtaką“, – pastebėjo T. Povilauskas.
Jo teigimu, metinis algų pokytis nedaug atsilieka ir tokių privataus sektoriaus, kaip pardavėjų ar mechanikos inžinierių, atstovų.
„Spartesnis algų augimas yra naudingas gyventojams ir biudžetui – pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sėkmingai viršija prognozę ir iš dalies padeda dengti nesurinkimą iš pridėtinės vertės mokesčio.
Tačiau tik dar labiau aštrėja konkurencingumo klausimai, nes šalies nominalus bendrasis vidaus produktas tiek neauga, kiek didėja atlyginimai. Vadinasi, mažėja pelno ir mokesčių dalis“, – komentavo ekonomistas.
