Lietuvos pramonė galėtų gaminti dvigubos paskirties produkciją, pavyzdžiui, ir karinei gynybai tinkamus dronus. Tokių įmonių sąrašą Pramonininkų konfederacija ketina pateikti Nacionalinei gynybos tarybai, kuri Prezidentūroje rinkosi į pirmąjį posėdį. Ši ekspertinė grupė kurs planą, kaip kuo didesnę visuomenės dalį įtraukti į pasirengimą šalies gynybai. Kursams nusiteikti turėtų ir valstybės tarnautojai.
Diena X – taip netiesiogiai įvairios Lietuvos asociacijos ir Prezidentūra įvardija, kam ruošis naujai įkurta Nacionalinė gynybos taryba. Ji kurs strategiją, kad mūsų šalis nepatirtų to, nuo ko jau šimtus dienų kenčia Ukraina – brutalaus Rusijos karo. O pirmiausia tam reikia ginklų.
„Daugelis pramonės įmonių galėtų gaminti ir dvigubos paskirties produkciją, apie tai šiandien kalbėjome. Manau, kelių mėnesių bėgyje Lietuvos pramonininkų konfederacija pateiks tarybai įmonių sąrašus su konkrečiomis produkcijomis, kurias galėtume gaminti su papildomu finansavimu arba ne“, – kalbėjo pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pramonininkai: norime pasiruošti
Pasak V. Janulevičiaus, ir dronus Lietuvos įmonės galėtų pasigaminti pačios, be komponentų iš užsienio.
„Labai įvairu – nuo sprogstamųjų medžiagų, konvertuojam kai kurias chemines bendroves, tuos pačius dronus, kurie jau surinkinėjami, bet, sakyčiau, mažai. Kai kurios metalo apdirbimo įmonės galėtų gaminti ginklus, kurie visiškai atitiktų NATO standartus ir poreikius“, – tikino V. Janulevičius.
Pramonininkai prašo įstatymų, kurie laisviau reglamentuotų gamybą kritiniu atveju.
„Mes norim pasiruošti iš anksto tam, kad kritinę dieną X, jei ji ateitų, galiotų tie įstatymai, kurie leistų įmonėms gaminti tą dvigubos paskirties produkciją“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas.
„Mes sukursim tą idėjų rinkinį ir po to žiūrėsim, ką reikia teisiškai padaryti, kad visa tai taptų realybe“, – planais dalinosi nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nacionalinę gynybos tarybą sudaro verslo, pramonės, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos, kariuomenės atstovai. Jie stebės, kaip įgyvendinami Valstybės gynybos plane iškelti tikslai kuo didesnei visuomenės daliai įsitraukti į krašto gynybą. Šįryt Prezidentūroje tarybos nariai susirinko pirmą kartą.
Neturime prabangos trims mėnesiams
„Taryba nutarė, kad rinksis reguliariai, kartą per ketvirtį arba, jei reikės, ir dažniau. Didžiausią dėmesį diskusijoje nuspręsta skirti trims prioritetinėms sritims, kurios susijusios su maisto, transporto ir vidaus saugumu“, – teigė Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.
„Konstatavome, kad buvo per mažai dėmesio kreipta į viešojo sektoriaus, verslo ir visuomenininkų apsijungimą, pasigedome viso to per pratybas, tai ateityje ruošiamės tas klaidas ištaisyti“, – žadėjo Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas aiškino, kad nesutampa jo ir ministerijos nuomonės dėl karo komendantūros įkūrimo.
„Problema yra tai, kad krašto apsaugos sistema sako, jog komendantūra turės veikti tik karo padėties metu, tai karo padėties metu mes ir kursimės. Bet siūlau pradėti ruoštis taikos metu. Ukrainos patirtis rodo, kad trijų mėnesių prireikė, kol nusistovėjo civilinės-karinės administracijos balansas. Mes, kai iki Vilniaus 20 km, neturim prabangos trims mėnesiams“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Dalies visuomenės jau laukia pilietinio pasipriešinimo kursai. Juos privalės išklausyti visi ginklų savininkai, kurių dabar yra beveik 57 tūkst. Tikėtina, kad pavasarį pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursą turės išeiti ir visi valstybės tarnautojai.
„Valstybės tarnautojai ir tie, kas galėtų organizuoti pilietinį pasipriešinimą – aktyvi visuomenė, bendruomenių pirmininkai, savivaldybių atstovai, NVO sektoriaus lyderiai. Tie, kurie turi autoritetą“, – vardijo L. Idzelis.
Prezidento žodžiais, jis tikisi, kad visuotinės gynybos koordinavimo taryba padės „išjudinti snaudžiančias institucijas“.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
