Vis daugiau žmonių net ir sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia neišeiti iš darbo. Dirba netgi 90 metų ribą peržengę gyventojai. Vis tik specialistai nesutaria, kodėl žmonės toliau dirba – pensininkams trūksta pinigų ar veiklos?
Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 75 tūkstančiai dirbančių pensininkų.
„Vyriausi dirbantys senatvės pensijos gavėjai jau perkopė 90 metus – tokių visoje Lietuvoje yra 18. Vidutinė dirbančių pensininkų pensija siekia 624 eurus, kai tuo metu vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 574 eurai.
Dažnai, pasiekę pensinį amžių, žmonės lieka darbo rinkoje ne vien dėl to, kad norėtų pasididinti savo pajamas. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai“, – komentavo „Sodra“.
„Sodra“ vardijo, kad tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 proc. specialistų ir 14 proc. vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 proc. visų dirbančių pensininkų.
Dirba nes trūksta pinigų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad pagrindinė priežastis, kodėl pensininkai dirba, yra finansai.
„Pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje darbuotojai skaičiuoja minutes, kad jie išeis į pensiją. Tuo metu Lietuvoje to nėra, nes žmonėms net nekyla mintis išeiti į pensiją, jie ir toliau dirba. Nes gavę pensiją nepragyventų.
Lietuvoje kol dar žmogus dirba, jis gali save išlaikyti, o išėjęs į pensiją jis dažniausiai atsiduria skurde. Mūsų pensijos nėra pakankamai orios. Todėl žmonės jaučia stresą“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės Lietuvos darbo rinkoje ne visada yra patrauklūs darbuotojai.
„Jeigu žmogus praranda darbą likus 5 metams iki pensijos, dažnu atveju jis pensijos negauna, o Užimtumo tarnyba išmoka temoka keletą mėnesių. O iš po paskui žmogui gyventi?
Todėl tie pensininkai, kurie dar gali ir turi kur dirbti, naudojasi galimybe. Žinoma nedidelė dalis žmonių dirba dar ir todėl ,kad jaučia malonumą ir nori būti reikalingi“, – komentavo I. Ruginienė.
Dirba ne tik dėl pinigų trūkumo?
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkių Kristinos Zitikytės ir Gindrutės Kasnauskienės atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.
Mokslininkai dažniausiai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Viena vertus, ir toliau dirbdamas pensinio amžiaus žmogus gali save realizuoti sau įprastoje veikloje, toliau mokytis ir demonstruoti savo kompetenciją, jaustis reikalingam visuomenei, neprarasti ryšio su kolegomis — „dirbu, nes noriu“.
Kita vertus, pasirinkimą dirbti ilgiau gali lemti finansinė būtinybė, kuri atskirais atvejais gali būti vienintelis ir pagrindinis motyvas – „dirbu, nes reikia“.
Pensijoje dirba tie, kurie gauna dideles algas
Anot K. Zitikytės ir G. Kasnauskienės, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didesnis vidutinis darbo užmokestis, gautas per paskutinius kelerius metus iki pensijos, padidina tiriamųjų tikimybę dalyvauti darbo rinkoje išėjus į pensiją.
„Asmenų, uždirbančių didesnį atlyginimą, pensijos pakeitimo norma yra mažesnė. Tikimybė, kad šie žmonės dirbs sulaukę pensinio amžiaus, yra didesnė negu asmenų, gaunančių mažesnį atlyginimą, kuriems pensijos pakeitimo norma yra didesnė.
Viena vertus, atrodytų, kad maža pensija turėtų skatinti dirbti, siekiant gauti papildomų pajamų, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad asmenys, kurie teoriškai lyg ir turėtų didesnę motyvaciją dirbti, sulaukę pensijos arba nesirenka dirbti, arba darbo negauna. Panašu, kad įgyta aukštesnė kvalifikacija suteikia didesnes galimybes tęsti darbą ir užsitikrinti didesnes pajamas vyresniame amžiuje“, – komentavo mokslininkės.
Anot jų, ilgiausiai darbo rinkoje išlieka vadovai.
„Toliau technikai ir jaunesnieji specialistai, mašinų operatoriai. Sąrašo pabaigoje – kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai ir nekvalifikuoti darbuotojai, kurių užimtumas vyresniame amžiuje yra mažiausias.
Vienas svarbiausių veiksnių, priimant sprendimą ilgiau likti darbo rinkoje, vis dėlto yra sveikata, nes ilgainiui, didėjant amžiui, sveikatos būklė pradeda riboti darbo galimybes. Neturintis sveikatos pagyvenęs žmogus, kad ir kokių socialinių ar finansinių motyvų turėtų, dirbti negali. Ilgėjant sveiko gyvenimo trukmei, tikėtina, kad žmonės galės dirbti ilgiau, tačiau ilgesnei ir sėkmingesnei karjerai bus svarbu prisitaikyti prie darbo rinkos ir greičiau įgyti naujų įgūdžių“, – patarė mokslininkės.
