Kartais mėgstama skųstis, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli, tačiau iš tiesų yra priešingai. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje surenkamų mokesčių ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš prasčiausių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokytojų ar gydytojų atlyginimai yra nedideli, kodėl tokios mažos pensijos.
Finansų ministerija teisinasi, kad per pastaruosius 2 metus pakeisti mokesčius ir pagerinti jų surinkimą sutrukdė koronavirusas ir karas Ukrainoje. Tačiau jau netrukus prie šio klausimo planuojama grįžti.
Ekonomistai pastebi, kad kitos valstybės irgi susidūrė su panašiomis problemomis, kaip Lietuva. Tačiau tai joms nesutrukdė labiau apmokestinti labiau pasiturinčių gyventojų, pakelti taršos mokesčius.
Pajamos iš mokesčių Lietuvoje mažesnės už vidurkį
„Eurostat“ duomenimis, 2021 m. palyginti su 2020 m., pajamos iš mokesčių ir socialinių įmokų ES padidėjo 520 mlrd. eurų. Bendras mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis, t.y. mokesčių ir socialinių įmokų suma, išreikšta procentine BVP dalimi, 2021 m. ES siekė 41,7 proc., o tai yra daugiau nei 2020 m. (41,1 proc.).
Mokesčių ir BVP santykis valstybėse narėse 2021 m. labai skyrėsi, o didžiausia mokesčių ir socialinių įmokų dalis BVP procentais buvo užfiksuota Danijoje (48,8 proc.), Prancūzijoje (47,0 proc.) ir Belgijoje (46,0 proc.).
Žemiausi rodikliai buvo Airijoje (21,9 proc.) ir Rumunijoje (27,3 proc.).
Lietuvoje – 31,1 proc., o, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 31,2 proc. ir 33,6 proc. Lenkijoje – 36,4 proc.
Taigi pajamos iš mokesčių ir socialinių įmokų Lietuvoje yra vienos mažesnių – 10 proc. mažesnės nei ES vidurkis (41,1 proc.)
Kurie mokesčiai padidino Lietuvos pajamas?
Daugelis tarptautinių organizacijų, taip pat Europos Komisija ne vienerius metus rekomenduoja Lietuvai plėsti mokesčių bazę, labiau apmokestinti gyventojų turtą (pvz., nekilnojamąjį), taip pat taršą. Tik taip užsitikrinus papildomas pajamas į biudžetą galima daugiau finansuoti švietimą, sveikatos ar socialinę apsaugą.
Tačiau per dvejus metus ši Vyriausybė ir valdančioji koalicija nė kiek nepasistūmėjo taisydama šalies mokesčius.
Atsakydama į klausimą, kodėl Vyriausybė nesilaiko su tuo susijusių nuostatų ir rinkimų pažadų, Finansų ministerija priminė teisinosi tuo, kad prieš 2 metus pirmą kartą pasaulio istorijoje kilo koronavisuro pandemija. Ji esą lėmė didžiulį neapibrėžtumą ir pasaulio ekonomikos lėtėjimą.
„Po šio iššūkio – prasidėjęs rusijos karas prieš Ukrainą ir nuolat besikeičiančios aplinkybės. Galiausiai, rusijos manipuliacija dujų rinka ir kainomis, lėmusi visoje Europoje fiksuojamą infliacijos šuolį.
Turint omenyje geopolitinį kontekstą ir išaugusias rizikas regione, kurios turi poveikį šalies ekonomikai, energijos išteklių kainoms ir kita – nemanome, kad buvo tinkamas laikas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius, juolab, kad mokesčių sistemos prognozuojamumas ir stabilumas, ypatingai didžiulio neapibrėžtumo laikotarpiu, yra vertybė“, – komentavo ministerija.
Jos specialistų teigimu, diskusijos dėl mokesčių galėtų grįžti po to, kai Seime priėmus kitų metų biudžeto projektas. Pasiūlymų paketas pristatytas koalicijos partneriams ir laukiama politinių vertinimų. Esą kai politiniai sutarimai rasis, minėti pasiūlymai ir bus pristatyti visuomenei.
„Tolimesniam mokestinių pakeitimų procesui didelių kliūčių neturėtų būti. Atitinkamai, apsisprendus dėl galimų pakeitimų, po konsultacijų su visuomene, verslo ir įvairių organizacijų atstovais, Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – nurodė ministerija.
Pasak jos, optimalaus pajamų lygio samprata yra subjektyvi, nes gali priklausyti, pavyzdžiui, nuo atstovavimo tam tikrai ekonominei doktrinai, ir priklausyti nuo politinių, ideologinių pasirinkimų.
Be to, ministerijos atstovų teigimu, perskirstymas per biudžetą pats savaime esą nėra šalies gerovės rodiklis, nes perskirstymo apimtys kiekvienoje valstybėje priklauso nuo politikų ir visuomenės sutarimo dėl valstybės finansuojamų funkcijų.
Anot jų, pajamų perskirstymas, vertinant kaip surenkamų mokesčių bei socialinio draudimo įmokų santykį nuo BVP, teoriškai didėti gali dėl šių priežasčių:
- Įvedant naujus mokesčius arba didinant esamų mokesčių tarifus;
- Plečiant apmokestinamąją bazę, naikinant arba siaurinant mokesčių lengvatas;
- Pajamų iš mokesčių bazėms (pvz. vartojimo išlaidoms, darbo užmokesčio dydžiui ) augant sparčiau, nei auga bendras BVP.
- Gerinant mokesčių surinkimą, mažėjant šešėliui ir t.t.
Finansų ministerijos aiškinimu, lyginant su ES šalimis, Lietuvoje santykinai didesnė mokestinių pajamų dalis gaunama iš vartojimo mokesčių, t.y. iš pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų.
Perskirstymas per biudžetą esą paremtas mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių pagrindu.
Pasak ministerijos, 2021 m. palyginti su 2020 m., mokesčių ir socialinių įmokų dalis nuo BVP padidėjo 1,4 proc. punkto (nuo 30,87 proc. iki 32,25 proc. BVP).
Iš to padidėjimo apie 1 proc. punktą pajamų perskirstymo prieaugio sudarė mokesčiai nuo pajamų. Dar apie 0,4 proc. punkto perskirstymas padidėjo dėl gamybos ir importo mokesčių (daugiausiai PVM).
Šiais metais pajamos bus mažesnės?
Finansų ministerijos atstovai primena, kad pernai darbo užmokesčio fondui (kuris priklauso nuo atlyginimų ir dirbančiųjų skaičiaus) augant sparčiau nei nominalus BVP, augo ir pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio.
Pašnekovai skaičiuoja, kad pelno mokesčio pajamos pernai augo 1,5 karto dėl sėkmingų dalies įmonių 2020 m. finansinių rezultatų.
Pasak jų, prie spartesnio pajamų iš PVM surinkimo prisidėjo jau keletą metų stebimas pridėtinės vertės mokesčių apmokestinamos vartojimo dalies augimas: „Pastarąjį nulemti galėjo keli veiksniai: vartotojų išlaidų struktūrinis poslinkis, kai visame išlaidų krepšelyje išaugo PVM apmokestinamų prekių ir paslaugų dalis.
Taip pat prie tokio rezultato galėjo prisidėti ir mažėjantis šešėlis – eilę metų iš eilės dedamos mokesčių administratorių pastangos padėti mokesčių mokėtojams veikti skaidriai duoda rezultatą.“
Finansų ministerijos vertinimu, 2022 m. perskirstymas atitinkamai sieks 31,6 proc. BVP, t.y. 0,65 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Pokyčius lėmė pandemija ir klimato kaita
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė neslėpė, kad šiuos duomenis vertinti pakankamai sudėtinga, nes kalbama apie pandeminius metus.
Jos teigimu, 2020–2021 m. turėjome išskirtinę krizę, kuri sustabdė šalių ekonomikas, buvo taikomos fiskalinės pagalbos priemonės: atidedami mokesčiai, suteikiama parama, mokamos prastovos už darbuotojus, kurie negali dirbti.
Taigi ji atkreipia dėmesį, kad kriziniai metai neatskleidžia viso paveikslo – reikėtų žiūrėti į ilgesnį periodą.
Paklausus, dėl ko apskritai galėjo kilti pajamos iš mokesčių ir socialinių įmokų, G. Ilekytė paaiškina, kad mokesčių surinkimas auga kiekvienais metais nuo pat finansinės krizės: „Ir tai yra visiškai normalu – uždirbame daugiau, kyla kainos, auga šalių ekonomikos. Taip pat, dalyje šalių mažėja šešėlinės pajamos, tad mokesčių galime surinkti daugiau.“
Ji primena, kad 2020–2021 m. buvo išskirtiniai metai, dalis verslų turėjo sumokėti mokesčius, kurie buvo atidėti pandemijos metais (2020 m. mokesčių surinkimas krito).
Ekonomistė pažymi, kad gyventojai, praleidę didelę dalį laiko namuose pirmaisiais pandemijos metais, atvėrė pinigines 2021 m., pradėjo keliauti.
„Kita vertus, išskirčiau vieną sritį, kur mokesčiai išties auga – tai kova su tarša ir klimato kaita. Norėdamos pasiekti ambicingus tikslus kovoje su klimato kaita, didelė dalis šalių įvedė naujus taršos mokesčius arba pakėlė jau esamus.
Taip pat dalis šalių ėmėsi daugiau progresinės mokesčių politikos – mokesčiai kilo daugiau uždirbantiems ir daugiau turto turintiems gyventojams“, – komentavo G. Ilekytė.
Ji įvardijo, kad padidėjusias pajamas iš mokesčių lėmė 2021 m. Europoje lėmė pandemija, mokesčių atidėjimas, kylančios kainos ir nauji taršos mokesčiai.
O Lietuvoje, anot ekonomistės, jau praėjusių metų antroje pusėje susidūrėme su išaugusia infliacija, dėl ko išaugo mokesčių surinkimas.
„Reikėtų nepamiršti ir mokesčių atidėjimo. Taip pat dėl valstybės paramos pandemijos metu dalis šešėlyje buvusių verslų turėjo oficialiai deklaruoti pajamas, kad gautų valstybės pagalbą.
Tai galėjo prisidėti prie šešėlio mažėjimo ir didesnio mokesčių surinkimo. Visgi, tam patvirtinti reikėtų ilgesnio laiko periodo“, – pridūrė pašnekovė.
Kodėl Šveicarijoje pajamos iš mokesčių – mažesnės nei Lietuvoje?
Paklausta, kodėl pajamos iš mokesčių taip padidėjo būtent tada, kai siautėjo pandemija, G. Ilekytė atsakė, kad 2021 m. daugelyje šalių buvo matomas ekonomikų atsigavimas: dėl išaugusios paklausos, pasikeitusių gyventojų įpročių ir gyventojams dalinamų pinigų vartojimas augo.
„Norėdami įvertinti, ar tai teigiama, ar neigiama, turėtume matyti pilną paveikslą – ar teisingai, efektyviai išnaudojame šias pajamas, kokiems tikslams įgyvendinti jas nukreipiame.
Pavyzdžiui, jei yra įvedami nauji taršos mokesčiai, trumpuoju laikotarpiu tai gali neigiamai paveikti gyventojų perkamąją galią. Visgi, ilguoju laikotarpiu tai yra būtinybė“, – dėstė ekonomistė.
Kalbėdama apie Šveicariją, kurioje pajamos iš mokesčių yra mažesnės nei Lietuvoje, G. Ilekytė pabrėžia, kad pajamos iš mokesčių Šveicarijoje 2021 m. siekia 192 mlrd. eurų, Lietuvoje – 18 mlrd. eurų. Tad pajamos iš mokesčių Šveicarijoje yra tikrai didesnės.
„Bet čia tikriausiai kalbame apie dalį nuo BVP. Šveicarijoje jis siekia apie 28 proc., Lietuvoje – kiek daugiau nei 32 proc. Greito ir vieno atsakymo kalbant apie skirtingas šalis tikrai nėra – kiekviena turi skirtingus prioritetus, mokesčių surinkimo struktūrą ir t.t.“ – kalbėjo pašnekovė.
Kaip pavyzdį ji nurodė, kad Skandinavijos šalyse mokesčių surinkimas viršija 40 proc. nuo BVP. O tai atspindi skirtumus tarp šalių – nors mokesčiai Skandinavijos šalyse yra dideli, valstybė teikia ir dosnias socialines išmokas.
„Tad norėdami palyginti skirtingas šalis, turime žvelgti ne tik į mokesčių surinkimą, bet ir tų mokesčių panaudojimą – išmokos gyventojams, krašto gynyba, švietimas, sveikatos priežiūra ir t.t. Natūralu, kad tos šalys, kuriose mokesčių surinkimas yra mažesnis, negali leisti gyventojams pilnai kompensuoti tam tikrų paslaugų – pavyzdžiui, sveikatos priežiūros“, – aiškino G. Ilekytė.
Ji nurodė, kad nominalios pajamos augs, jeigu augs ir šalių ekonomikos. Pajamos gali susitraukti, jei ekonomikos trauksis.
Ekonomistė prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos ekonomikos augimas sieks apie 0 proc. Taigi, mokesčių surinkimo augimas turėtų kiek sustoti: „Lygiai ta pati tendencija turėtų būti matoma ir kalbant apie visą ES.“
