Į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos tampa išsigelbėjimu daliai verslų, kurie susiduria su darbuotojų trūkumu. Tačiau visiškai išspręsti šios problemos nepavyko. Įmonėms trūksta darbuotojų jos dairosi ne tik į ukrainiečius ar lietuvius, bet ir kitų šalių gyventojus.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiuoja, kad nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino beveik 19,7 tūkst. ukrainiečių.
„Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Nuo karo pradžios daugiau kaip 10,6 tūkst. ukrainiečių įdarbino šalies Užimtumo tarnyba. Šiuo metu šalies darbdaviai siūlo 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams.
Beveik 20 tūkst. į šalies darbo rinką įsiliejusių nuo karo bėgančių ukrainiečių – tai didelis darbo jėgos potencialas, papildęs šalies darbo rinką ir iš dalies darbdaviams padedantis išspręsti darbuotojų trūkumo problemą“, – sakė M. Jankauskienė.
Parduotuvėse įdarbina ne tik ukrainiečius
Prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich sakė, kad šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose įdarbintų ukrainiečių skaičius yra išaugęs iki beveik 300.
„Jie dirba parduotuvėse, maisto gamybos cechuose, logistikos centruose. Prieglobstį Lietuvoje radusių ukrainiečių įdarbinimas padeda mažinti darbuotojų stygių, tačiau tai nėra esminė priežastis, kodėl priimame ukrainiečius.
Pas mus dirbantys ukrainiečiai nuolatos sako, kad situacijai Ukrainoje pagerėjus pasiruošę grįžti namo. Dalis ukrainiečių, kurie buvo įsidarbinę, jau grįžo į Ukrainą. Savo namus Ukrainoje turėjusiems palikti žmonėms darbas padeda bent laikinai užmiršti karo siaubą“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Gabrielė Šerėnienė skaičiuoja, kad šiuo metu jos atstovaujamo tinklo parduotuvėse dirba apie 180 Ukrainos pabėgėlių.
„Šis skaičius nuolat keičiasi, nes įsidarbina nauji kolegos, kiti atvirkščiai – išvyksta iš mūsų šalies. Ne tik įdarbiname karo pabėgėlius, bet ir siūlome pagalbą mūsų šalies institucijoms bei kitoms verslo bendrovėms, konsultuojant jas dėl įdarbinimo metu kylančių klausimų.
Per daugelį metų sukaupėme užsieniečių įdarbinimo ir integravimo į bendrovės veiklą patirtį – pas mus dirba žmonės iš įvairių šalių ir žemynų. O ukrainiečiai parduotuvėse dirbo dar prieš karą“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Pasak G. Šerėnienės, bendrovės darbo skelbimai yra prieinami viešojoje erdvėje.
„Vykdydami atrankas mes suteikiame galimybę visiems norintiems kandidatuoti į darbo vietas. Tačiau tinklui nuolat plečiantis, augant ir konkurentų parduotuvių skaičiui, darbo rankų išties reikia vis daugiau. Todėl ieškome galimybių apie darbo vietas „Rimi“ pranešti ir kitų šalių gyventojams, o visiems Ukrainos pabėgėliams, norintiems įsidarbinti mūsų parduotuvėse, sudarome lygiai tokias pačias galimybes kaip ir kitiems“, – tikino prekybos tinklo atstovė.
Padeda integruotis
T. Ihnatovich teigimu, įmonėje yra suburta specialistų komanda, kuri operatyviai sprendžia užsieniečių įdarbinimo formalumus bei bendrauja su būsimais darbuotojais ir aiškinasi jų poreikius.
„Daugiausiai nuo karo iš Ukrainos pabėgusių ukrainiečių dirba salės darbuotojais, tačiau sutikti galima ir kasose – jų darbui pritaikėme kasos aparatus rusų kalba. Tose parduotuvėse, kur dirba karo pabėgėliai iš Ukrainos, pirkėjai yra informuojami, kad esama darbuotojų, kurie nekalba lietuviškai. Kilus klausimų klientų prašoma kreiptis į lietuviškai kalbančius darbuotojus.
Taip pat esame labai dėkingi ir savo esamiems darbuotoja. Esamų darbuotojų atsiliepimai apie naujuosius kolegas iš Ukrainos yra pozityvūs. Šie darbuotojai yra paprasti, nuoširdžiai bendraujantys, žingeidūs, atidžiai mokosi atlikti naujus darbus“, – vardijo T. Ihnatovich.
Pasak jos, visi prekybos tinkle įdarbinti karo pabėgėliai iškart gauna papildomą sveikatos draudimą, todėl turi galimybę greitai bei patogiai naudotis privačių ir valstybinių gydymo įstaigų paslaugomis. Taip pat yra teikiamos nuotolinės anoniminės psichologų konsultacijos.
Pasak G. Šerėnienės, naujai įdarbinti Ukrainos pabėgėlius, taip pat kaip ir kiti užsieniečiai, jiems suprantama bendravimo kalba apmokomi pagrindinių darbo principų.
„Kolegos lietuviai globoja naujokus ir padeda jiems perprasti įvairius darbinius klausimus. Norėdami palengvinti Ukrainos pabėgėlių integraciją į Lietuvos visuomenę ir padėti jiems išvengti nejaukių situacijų, kylančių bendraujant su klientais, nusprendėme parduotuvėse skelbti garsinius klipus, kuriais pranešame, kokiomis kalbomis kalba mūsų darbuotojai“, – sakė G. Šerėnienė.
Didžioji dalis ukrainiečių dirba vidutinės kvalifikacijos darbus
Užimtumo tarnybos atstovė M. Jankauskienė vardijo, kad daugiausia ukrainiečių dirba gamybos, statybos, transporto ir sandėliavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse.
„Tai – įmonių veiklos, kur nuolat yra didelis darbuotojų poreikis, taip pat pagal darbų pobūdį ir specifiką ne visose darbo pozicijose reikalinga mokėti lietuvių kalbą. Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba 1,6 tūkst. arba 8 proc. ukrainiečių. Jie dirba verslo ir administravimo specialistais, sveikatos specialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, o taip pat mokymo specialistais, IT specialistais, fizikos inžinerijos specialistais, teisės, socialinės srities ir kultūros specialistais.
Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba didžioji dalis – 12 tūkst. – ukrainiečių. Jie dirba klientų aptarnavimo specialistais, pardavėjais, statybininkais, metalo apdirbimo specialistais, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, vairuotojais“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Ji pastebėjo, kad žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba apie 4,5 tūkst. ukrainiečių, t. y. maždaug ketvirtadalis dirbančiųjų.
„Dauguma jų dirba biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais, žemės ir miškų ūkio darbininkais, maisto ruošimo, pagalbiniais darbininkais.
Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota 4,6 tūkst. ukrainiečių.
