Prieš prasidedant naujiems mokslo metams daugeliui tėvų ir vaikų kyla klausimas, kuri ugdymo įstaiga bus tinkamiausia. Lietuvoje vis labiau populiarėja privačios mokyklos, kurių kainos įkandamos ne kiekvienam.
„Tėvai tikisi aukštesnės ugdymo kokybės, turi finansinių išteklių tam ir tikisi, kad privačios mokyklos suteiks geresnį išsilavinimą“, – apie vis pilnėjantį privačių mokyklų sąrašą kalba Seimo švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Anot jo, valstybė pažaboti į rinką ateinančių privačių ugdymo įstaigų negali, jų įkainių – taip pat.
Brangiausias mokslas – Vilniuje
Brangiausių mokyklų sąrašo viršuje jau kelintus metus iš eilės karaliauja Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje (AISV). Čia darželinukų ugdymas kasmet kainuoja 7060 eurų, atitinkamai aukštesnėse klasėse didėja ir kaina.
Brangiausiai už mokslą tenka mokėti 11-12 klasių mokinių tėvams – per metus tenka pakloti 18,4 tūkstančio eurų. Į šią sumą įeina ne tik ugdymo mokestis, bet ir mokymo priemonės, dalis neformaliojo ugdymo būrelių bei ekskursijos.
Kainomis nenusileidžia ir Vilniaus tarptautinė mokykla – čia mokslo metų kainos pagal programą svyruoja nuo 8100 pradinėje ir pagrindinėje mokykloje, o 11-12 klasėje mokslo metai kainuoja 9450 eurų. Ten mokiniai mokomi anglų kalba, bet visi nuo pirmos klasės kiekvieną dieną mokosi ir lietuvių kalbos. Lietuvos Respublikos piliečiai dvyliktoje klasėje laiko lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Kadangi šioje mokykloje mokoma pagal „Cambridge International AS & A Levels“ programą, kuri vertinama kaip „auksinis standartas“, tad šios mokyklos absolventai daugiausia studijuoja užsienio universitetuose.
Vieną brangiausių, Karalienės Mortos mokyklų, kainų atžvilgiu smarkiai aplenkė The British International School of Vilnius, kuri duris pravėrė vos prieš ketverius metus. Čia darželį lankančių vaikų tėvai už mokslo metus moka nuo 7 tūkstančių, o vyriausių klasių moksleivių tėvams tenka atseikėti 17,9 tūkstančių eurų per metus. Kai dr. Austėjos Landsbergienės mokykloje ugdymas kainuoja nuo 6850 iki 7950 eurų per metus.
Vienomis brangiausių privačių mokyklų Vilniuje išlieka Šiaurės licėjus ir Vilnius Meridian School. Šiaurės licėjuje kainos priklausomai nuo lankomos klasės vyrauja nuo 6200 iki 6500 eurų per metus, o VMS pigiausias ikimokyklinis ugdymas kainuoja 5800 eurų, kai gimnazijos klasėse teks paaukoti 6380 eurų per metus.
Panašios kainos yra ir Erudito licėjuje – mokant vieną įmoką per metus mokslai kainuoja nuo 5 iki 7 tūkst. eurų.
Kaune brangiausia Austėjos Landsbergienės mokykla
Nors Vilniuje savo ugdymo kainomis Karalienės Mortos mokykla jau nusileidžia trims mokykloms, Kaune ši privati ugdymo įstaiga karaliauja kainų sąrašo viršuje. Čia kainos lieka tos pačios kaip ir Vilniuje – ugdymas kainuoja nuo 6 iki 7 tūkst. eurų.
Erudito licėjus, veikiantis ir Kaune, ir Vilniuje, laikinojoje sostinėje yra šiek tiek pigesnis. Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programa Kaune kainuoja 500 eurų mažiau, tad čia reikės susimokėti lygiai 5 tūkst. eurų per metus. Jei norite, kad vaikas eitų į tarptautinę klasę, mokslų kaina kils 900 eurų. Brangiausiai, 7,6 tūkst. Eurų, kainuoja tarptautinio bakalaureato (11-12 kl.) ugdymo programa.
Tarptautinio bakalaureato mokymo programą sudaro šešios dalykų grupės ir privalomieji dalykai, kurie apima žinių teoriją, kūrybą, sportą ir socialines veiklas bei išplėstinį rašinį. Ši programa pripažinta ir vertinama geriausių pasaulio universitetų.
Brangiausių mokyklų Kaune sąrašą papildo Herojaus mokykla, kainuojanti apie 4-5 tūkst. eurų per metus. Prieš keletą mėnesių po šios mokyklos sparnu įsikūrė ukrainietiška mokykla „Heroiam Slava“. Ukrainiečiams ši mokykla nemokama – dalį mokytojo darbo užmokesčio finansuoja užimtumo tarnyba, Kauno miesto savivaldybė skiria mokinio krepšelį bei prisideda pavieniai rėmėjai.
Kaip ir sostinėje, čia į brangiausių sąrašą papuola Šiaurės licėjus, tik čia ugdymas taip pat kainuoja kiek mažiau. Nors Kaune rasime tik pradinę mokyklą, jo kaina čia mažesnė 120 eurų.
Taip pat panašių įkainių laikosi ir privati „Saulės“ gimnazija – pradinukų ugdymas kainuoja 3 tūkst. eurų, pagrindinio ugdymo kaina 4,8 tūkst., o gimnazijoje susimokėti reikėtų 4,9 tūkst. eurų.
Klaipėdoje mokslo metai pigiausi
Brangiausiai už mokslą Klaipėdoje teks sumokėti Klaipėdos licėjaus mokinių tėvams. 5-8 klasių mokinių ugdymas kainuoja 5,5 tūkst. eurų,
Uostamiestyje 4,8 tūkst. už vaikų mokslą teks atseikėti Memelio mokyklos mokinių tėvams. Ten į ugdymo kainą įskaičiuota visos dienos vaikų priežiūra, edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos bei anglų kalbos mokymas kasdien.
Tarptautinėje „Universa via“ mokykloje mokslas kainuoja nuo 3,5 iki 4 tūkstančių per metus. Vaikai taip pat ugdomi pagal tarptautinio bakalaureato programą.
Kiek mažiau mokslas kainuoja Vaikų ugdymo akademijoje, kurioje ugdomi vaikai iki 5 klasės. Ten susimokėti reikėtų 3800 eurų per metus.
Dar pigiau ugdymas kainuoja Klaipėdos Gamtos mokykloje. Ten tėvai gali pasirinkti, kokio dydžio įmokas atlikti – bazinis mokestis yra 2,4 tūkst. eurų per metus, vidutinis – 2,7, o 3 tūkst. eurų yra aukščiausias. Tėvai, atsižvelgdami į šeimos pajamas bei galimybes, gali pasirinkti įmokos dydį, tačiau nuo jos nepriklausys vaikų ugdymosi kokybė.
Metinėmis įmokomis neapsiriboja
Visose privačiose mokyklose taikomas papildomas vienkartinis stojamasis mokestis, kai kuriose tenka papildomai susimokėti už reikalingas priemones. Įmokų kainos gali svyruoti nuo 290 iki 400 eurų. Tiesa, pavyzdžiui, Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje tenka susimokėti 2150 eurų vienkartinį priėmimo mokestį, 350 eurų tikslinę įmoką ir kiekvienais metais įnešti 2000 eurų vertės kapitalo mokestį.
Taip pat stojimai brangiai kainuoja Vilnius British School. Čia susimokėti teks 2100 eurų už stojimą ir priėmimą.
Nors privačių mokyklų tik daugėja, o jų kainos nekrenta, Artūras Žukauskas pabrėžia, kad ne visos jų yra vertos tokių investicijų: „Mokytojai ten labiau stengiasi dirbti ir vaikai labiau motyvuoti, kai tėvai moka, tačiau dėl to nukenčia viešasis sektorius. Privačių mokyklų yra labai įvairių – kai kurios jų siūlo labai prastą kokybę, kur ne tiek moko, o labiau stengiasi, kad vaikai nepatirtų įtampos”.
Straipsnio autorė: praktiką atliekanti žurnalistė Milda Čebanauskaitė.
