Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra.
Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.
Nors Valstybės duomenų agentūros duomenys nuo pavasario pabaigos rodo, kad vidutinės vartojimo prekių ir paslaugų kainos simboliškai kas mėnesį traukiasi, šiaulietis Rapolas, išvydęs maisto produktų kainas parduotuvių lentynose, žodžių į vatą nevyniojo.
„Ir pienas brangesnis, ir duona brangesnė, ir batonas, viskas“, – kainų augimu skundėsi Šiaulių gyventojas.
Ir kiti pirkėjai netrykšta optimizmu:
„Galėtų būti pigiau, žmonėms algos tiek nekyla, kiek kainos. Kelias dienas neateik į parduotuvę, ateini po dviejų, trijų dienų jau pabrangę kas nors būna. Užtekdavo apsipirkimui 10–15 eurų, o dabar už tiek pat jau 30 reikia mokėti.“
„Tenka atsisakyti savo mėgstamų, rinktis pigesnius. Ieškome akcijų, renkamės parduotuves, kai kuriuos vienose perkame, kitus kitose ir, aišku, važiuojame į Lenkiją.“
Prekybos centro „Kubas“ atstovė kalbėjo kitaip, pasak jos, kurį laiką matomas kai kurių produktų kainų kritimas.
„Maistas pinga jau nuo praeito mėnesio vidurio, vasaros pabaigoje atpigo tiek miltai, tiek aliejus. Dabar šiuo metu matom tiesiog kainų pastovumą“, – teigė Gitana Čeilutkienė.
Lietuvos bankas tikino – tarptautinė įtampa atslūgo: kitaip nei prieš metus, dabar prekybininkai neturi priežasčių, dėl ko galėtų kelti prekių kainas.
Pasak specialistų, maisto kainos Lietuvoje galėtų būti mažesnės, mat duomenys rodo, kad prekybininkų patiriamos sąnaudos šiemet augo ne taip greitai kaip kainos.
Ekspertai paskaičiavo, kad lyginant pirmojo šių metų pusmečio statistiką su 2020-ųjų lygiu, maisto kainos pakilo 50 proc., o prekybininkų sąnaudos maždaug 40 proc. Dėl to esą prekybininkai, jei norėtų, galėtų maistą gyventojams parduoti pigiau.
„Mes žiūrime labai bendru mastu, kaip auga savikaina ir, kaip auga kainos. Tai jau yra prekybininkų pusėje, mes pateikiame šitą informaciją, rodydami, kad yra galimybių“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Mes, vos tik tiekėjas kainas sumažina, bėgam jų mažinti tą pačią dieną. Turbūt pirkėjai tą pastebėjo, kad rugpjūčio mėnesio viduryje labai nukrito visų pieno produktų kainos“, – tvirtino G. Čeilutkienė.
Lietuvos bankas ne tik analizavo maisto kainas, bet ir atnaujino savo ekonomines prognozes. Birželį specialistai buvo įsitikinę, kad 2023 m. ekonomika trauksis labiau: prognozavo didesnį nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto kritimą. Dabar ši prognozė optimistiškesnė, smukimas esą neturėtų siekti 1proc.
„Jeigu reikėtų apibūdinti šių metų ekonomikos raidą, vieno žodžio nebeužtenka, reikia bent jau 2. Ir tai yra amerikietiški kalneliai“, – kalbėjo G. Šimkus.
„Iš pramonės, bent trečią, ketvirtą ketvirčius, didesnio indėlio į ekonomiką tikrai nėra“, – konstatavo SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ir nors šie metai, tikimasi, bus geresni nei rodė ankstesnės prognozės, 2024 m. –– ne tokie optimistiški. Lietuvos bankas atnaujintose rugsėjo prognozėse rodo, kad bendrasis vidaus produktas augs lėčiau nei tikėtasi birželį.
„Bet jeigu žiūrėti į kitus metus, ekonominė aplinka yra apsunkusi štai ten jau prognozė prastesnė – 2,1 proc. augimo“, – teigė G. Šimkus.
„Kitais metais mūsų pagrindinės eksporto partnerės, ES, pajaus tą padidėjusių palūkanų normų cunamį. Būtent mažesnis vartojimas iš Vakarų Europos kelia didžiausią nerimą“, – tikino T.Povilauskas.
Lietuvos bankas taip pat prognozuoja, kad šiemet atlyginimų augimas viršys 12 proc., o ir kitąmet algos esą turėtų kilti beveik dešimtadaliu. Toks spartus atlyginimų augimas esą kels infliaciją, tačiau labiau ne prekių, o paslaugų.
„Jeigu algos vėl augs 10 procentų, tai persimes iš darbo karštų į galutinę kainą, kas vėl kainas didins“, – sakė SEB ekonomistas.
Nors šiuo metu atlyginimai auga greičiau nei kainos, gyventojai elgiasi atsargiau nei anksčiau. Pasak Lietuvos banko, vartojimas per pusmetį sumažėjo 0,1 proc. Ekonomistai aiškino, kad tokiam elgesiui įtaką daro pakeltos Europos centrinio banko palūkanos.
