Kalbėdamas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad Lietuva yra pati atsakinga už ES sankcijų Kaliningrado tranzitui taikymą, bet tuo pačiu pripažino, kad Baltarusija su Rusija gali aprūpinti eksklavą ir kitais būdais.
Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje pasirodžiusias kalbas dėl galimo „Suvalkų koridoriaus“ užgrobimo, jis pareiškė, kad jie patys apie tai nekalba, o Rusija ir Baltarusija turi pakankamai „pajėgumų ir galimybių aprūpinti Kaliningradą“.
„Be visokių karų ir įtampų. Mes turime su Rusija pakankamai pajėgumų ir priemonių, kad galėtume nugabenti krovinius į Kaliningradą. Mes su Putinu labai rimtai šiuos klausimus aptarinėjome“, – pokalbio metu aiškino Baltarusijos diktatorius.
Tranzito apribojimą Kaliningradui jis pavadino „ekonominiu karu“.
Leidinys „Politico“ anksčiau paskelbė straipsnį, kuriame dėl hipotetinės Rusijos puolimo grėsmės Suvalkų koridorių pavadino „pavojingiausia vieta Žemėje“. Atsižvelgdama į tai, Lenkijos užsienio reikalų ministerija pažadėjo NATO viršūnių susitikime Madride iškelti šios atkarpos saugumo klausimą. Lenkijos atstovas Marcinas Przydaczas taip pat sakė, kad Varšuva imsis veiksmų, siekiant padidinti aljanso pajėgų buvimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Lietuva paskelbė nuo birželio 18 dienos draudžianti sankcionuotų prekių tranzitą tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos. Rusijos valdžia šį sprendimą palygino su blokada ir pažadėjo atsakomąsias priemones. Lietuvos valdžios institucijos savo veiksmus aiškina ES sankcijų laikymusi.
Vėliau Lietuvos valdžia derėjosi su Europos Komisija, kuri rengia papildomas rekomendacijas dėl prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito. Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Briuselis paaiškinimus paskelbs artimiausiu metu.
Analogiška situacija Kaliningradui susidarė ir Norvegijos archipelage Svalbarde, kur rusai turi savo angliakasybos bazę. Norvegai uždraudė siųsti krovinius ten dirbantiems angliakasiams dėl ES įvestų sankcijų.
