Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams. Prekybininkai tokią iniciatyvą palaiko, tačiau ekonomistai aiškina, kad lengvata gali pridaryti daugiau problemų nei atnešti naudos.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Panevėžio rajone, Naujamiestyje, įsikūrusioje parduotuvėje vietos gyventoja Irena papasakojo, kaip keitėsi jos mėgstamos duonos kaina.
„Perku duonytę tokią forminę, anksčiau kainavo euras, o dabar jau euras dvidešimt. Nieko pirkti negali, nes jeigu nusipirksi, ant vaistų neliks“, – skundėsi moteris.
Pasak Irenos, maisto kainos tiek sukilo, kad išgyventi iš pensijos darosi vis sunkiau.
„Kokios kainos pieno – siaubas. <...> Aš nieko nebeperku, gyvenu makaronais“, – sakė moteris.
Kainas stebintis portalas „Pricer.lt“ pastebi, kad pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina liepą sumažėjo daugiau nei 4 eurais ir krenta jau ne pirmą mėnesį iš eilės. Tiesa, portalo atstovai aiškina, kad džiaugtis nėra kuo, nes vos prieš metus vidutinio krepšelio kaina buvo mažesnė, o prieš 2 metus skyrėsi daugiau nei 17 eurų.
„Visi čia mažina kainas, kaip čia pinga, pinga, pinga, bet lygina kukliai, su praėjusiu mėnesiu. <...> Aš noriu priminti, kad praeitais metais intervale birželis-rugpjūtis kainos augo 30 procentų, tai kad vartotojas pajustų tą sumažinimą, mes turim atsistoti kažkur… Na gerai, ne tą 30 procentų atžaisti atgal, bet bent jau 20 procentų atžaisti atgal. Tada vartotojas sakys: taip, tikrai palengvėjo“, – kalbėjo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Kovą su aukštomis maisto kainomis žada Gitanas Nausėda. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pareiškė, kad reikia kovoti su skurdu – iš naujo apsvarstyti ne kartą anksčiau linksniuotą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą būtiniausiems maisto produktams.
„Yra sudaromas konkretus sąrašas, tai yra išbandyta praktika. <...> Maisto krepšelyje išlaidos maistui yra didžiausios būtent tarp mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių – proporciškai savo krepšeliuose jie išleidžia daugiausia maistui. Dėl to, sprendžiant Lietuvos skurdo problematiką, labai svarbus yra maisto kainų veiksnys“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Dėl PVM diskusiją vertinu tikrai teigiamai. Aš už visus tikrai negaliu garantuoti, bet jeigu įsigaliotų maisto produktų PVM lengvata, mes iškart nuleistume kainą ant PVM skirtumo“, – tikino „Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Šalies gyventojų nuomonė apie PVM lengvatą išsiskiria:
„Seniai reikėjo čia pamažinti ir visos būtų problemos išspręstos. Bet jiems turbūt reikia daugiau pinigų.“
„Tada vieni geriau išgyventų, o kiti skurstų. Man atrodo, kad tada ir pensijos, ir socialinės paslaugos pabrangtų. Kas yra geriau?“
„Gerai, žinokit. Kažkaip pagelbėtų liaudžiai biški.“
„Iš čia nuims, kažkur kitur uždės. Valstybei irgi reikia gyventi.“
PVM lengvatą nuolat kritikuoja ekonomistai, nes ji gali ir nesuveikti. Nors atsisakius šio mokesčio maistas turėtų atpigti, dalis verslo gali bandyti lengvatos sąskaita pasididinti savo pelnus.
„Timpt už vadžių vėl iš pradžių. Jau eilę kartų yra kalbėta, kad tokio tipo lengvatos nėra tikslingos, nes vartotojas negauna tos pilnos naudos, o biudžetas netenka daug lėšų, ir be to socialinės atskirties mažinimui yra žymiai geresnių būdų. Jeigu tam tikrų gyventojų grupių pajamos yra mažos, tai tiesiog reikia didinti tų žmonių pajamas“, – kalbėjo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Priklausomai nuo rinkos galios pridėtinės vertės grandinėje gali būti, kad tas efektas būtent nusės kažkur kitur, o ne galutiniam vartotojui“, – antrino „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tą patį kartoja ir Finansų ministerija. Esą jei valstybė sumažina PVM tarifą, prekės arba iš esmės nepinga, arba nepinga tiek, kiek sumažinamas tarifas. Tiesa, prezidentūra bado pirštais į kitas valstybes. Mano, kad šią lengvatą įmanoma pritaikyti efektyviai.
„Tokios šalys, kaip Prancūzija, Didžioji Britanija jau taiko arba planuoja taikyti tam tikrus sutarimus su prekybininkais, su maisto gamintojais, tam, kad maisto kainos būtų užšaldytos tam tikrame žemesniame lygyje“, – teigė V. Augustinavičius.
„Tas pats Prancūzijos atvejis – galbūt dabar tai yra vis dar palanku vartotojui, bet ilgainiui gali pradėti formuotis tam tikrų prekių deficitai“, – nesutiko I. Genytė-Pikčienė.
Prezidentūros iniciatyvos nepalaikanti Finansų ministerija kaip neigiamą pavyzdį pateikia PVM lengvatą maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams. Esą ši iniciatyva kainų vartotojams nesumažino.
