Lietuvoje vis didėjant maistu sau apsirūpinti neišgalinčių žmonių skaičiui, „Maisto bankas“ padėti kiekvienam iš jų nebepajėgia. Lyginant su pernai metais, maistą neišgalinčių nusipirkti žmonių, kurių pajamos yra mažesnės nei 500 eurų, padaugėjo 7 procentais.
Į „Maisto banko“ atiduotuvę atėjęs 30-metis Edgaras jau susirinko maisto produktų krepšelį sau ir savo šeimai – žmonai ir keturiems vaikams.
„Tikrai neblogai, ir geras dalykas, kad tie produktai, kurių trumpas galiojimas, nėra išmetami, o yra sunaudojami žmonių“, – sako vilnietis Edgaras.
Edgaras šiuo metu nedirba. Sako – turi neįgalumo grupę, yra po kelių širdies operacijų. Ir esą išmokų gausiai šeimai išlaikyti tiesiog nepakanka.
„Gaunu išmokas, invalidumas. Kad vaikų yra, ir tų pinigų paprasčiausiai neužtenka. Dėl to, kad už nuomą, paslaugas reikia susimokėti ir neužtenka“, – teigia Edgaras.
Norinčiųjų – šimtai per dieną
Ir tokių kaip Edgaras į sostinės „Maisto banko“ produktų dalijimo vietą atvyksta šimtai per dieną.
„Viskas pabrango, tiek apranga, tiek maistas, tiek komunalinės, ir tai atsiliepia, o atlyginimai nekyla žmonių taip sparčiai“, – pasakoja vilnietė Žana.
Neišgalinčių pakankamai maisto įpirkti tautiečių daugėja. Tą rodo nauja skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakyta reprezentatyvi apklausa, kurią atliko vasarį, apklausę 1 tūkst. lietuvių.
Virš 14 procentų apklaustųjų teigė, kad jiems trūksta pinigų maistui. Prieš metus tokių buvo 2 proc. mažiau.
Tačiau skaičiai drastiškesni kalbant apie tuos, kurių mėnesio pajamos yra mažesnės nei 500 eurų. Net 30 proc. tokių tautiečių neįperka maisto. Kai prieš metus buvo – 23 proc.
Žmonių nuolat daugėja
„Žmonės, kuriems labiausiai trūksta maisto, yra techniniai darbuotojai, taip pat smulkūs verslininkai, namų ūkyje dirbantys, kurie prižiūri vaikus, taip pat ir bedarbiai. Tuo pačiu įeina ir neįgalūs žmonės“, – sako skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius taip pat pastebi ženkliai išaugusį stokojančių maisto žmonių skaičių. Esą dabar „Maisto bankas“ padeda 230 tūkst. žmonių. Prieš kelerius metus prašančių maisto žmonių buvo ženkliai mažiau – 170 tūkst.
„Maisto banko“ gavėjų skaičius, jis nuolat didėja. Jūs esate „Maisto banko“ atiduotuvėje, matote žmones. Kasdien čia ateina daugiau nei 200 žmonių, kas minutę po vieną žmogų kviečiame, kad atsiimtų tuos produktus. Tai statistika yra skaičiai, o čia mes matome tikrus žmones ir jų padidėjimą. Maisto trūksta jau kas 7-am žmogui“, – pasakoja S. Gurevičius.
Pasak Gurevičiaus, tų, kam reikia pagalbos, yra žymiai daugiau, bet organizacija padėti visiems paprasčiausiai neįstengtų.
Kainos augo greičiau
„Dabar yra toks didelis skaičius žmonių, kuriems reikia padėti, tai dažniausiai padedam po kartą į ketvirtį. Aišku, norėtume padėti daugiau, bet turėdami tokį didelį skaičių“, – kalba „Maisto banko“ vadovas.
Ekonomisto Žygimanto Maurico tai, kad šalyje daugėja žmonių, kurie nesugeba apsirūpinti maistu, nestebina. Esą maisto kainos šalyje pastaraisiais metais augo gerokai sparčiau nei gyventojų pajamos. Ir pakilo 50–60 proc. palyginti su 2018–2019 metais.
„Tai darbo užmokesčiai ir pensijos kilo gerokai mažiau. 30–40 proc. kilimas. Tai reiškia, mes turim įperkamumo kritimą, grubiai, penktadaliu. Atitinkamai žmonės jaučia, kad jų perkamoji galia yra ženkliai sumažėjusi“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė sako, kad politikai turėtų skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiausiems asmenims. Esą išmokos keliamos minimaliai, ir tai skurdžiau gyvenančių žmonių sunkaus gyvenimo nepagerina.
Situacija turėtų stabilizuotis
„Bet net jeigu keliamos išmokos, tarkim, neįgaliesiems, ar pensinio amžiaus žmonėms, dažnai atsispiriama nuo mažų bazių. Jei išmokos buvo 180 eurų, pakėlė 12 proc., bet ar tai kažkaip labai pakeitė žmogaus gyvenimą? Turbūt ne.“, – sako A. Adomavičienė.
„Mes matome – kiek kyla žmonių pajamos, tiek kyla ir skurdo santykiniai rodikliai. Todėl kad priklauso atotrūkis nuo to, kiek kyla bendros žmonių pajamos. Tai aš manyčiau, kad atsakymas yra bet kuriuo atveju ir pajamų didinimas, ir individualios išmokos žmonėms, ką gali daryti ir savivaldybės, nes ten situacija dažnai nevienoda“, – pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Navickienė sako, kad kylančios algos, išmokos neįgaliesiems, bedarbiams, o taip pat senatvės pensijos nepasijautė žmonėms tiek, kiek norėtųsi dėl didžiulio infliacijos šuolio, beigi pernai stipriai išaugusių energetikos kainų. Esą su laiku situacija turėtų stabilizuotis.
