Mykolui Majauskui ir konservatorių partijos vadovybei sustačius ietis, M. Majauskui gręsia netekti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko posto. Politologė Rima Urbonaitė mano, kad M. Majauskas tęs dramą, iš komiteto pirmininko pareigų pats nesitrauks, o tai konservatoriams sukeltų nemažą galvos skausmą.
Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka pastebi, kad su šia situacija buvo galima susitvarkyti tyliau.
Anot R. Valatkos, M. Majausko ir konservatorių konfliktui skiriama per daug dėmesio. Tačiau jei pažvelgtume į ankstesnius laikus, R. Valatkos teigimu, M. Majauskas visuomet buvo „gana keistas personažas“.
„Tam tikra pilnatis yra užplaukusi“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre“ situaciją apibūdina R. Valatka.
Anot jo, nuo to laiko, kai dabartinė valdančioji dauguma susiformavo, M. Majauskas buvo vienintelis politikas, iškrentantis iš konteksto. Ankstesnių vyriausybių istorijoje „iš konteksto“ iškrentančių politikų būdavo daugiau.
„Prie konfliktų pripratusi Lietuvos žiniasklaida eina iš proto, kad niekas nevyksta. Dveji metai nieko nevyksta, rašyti iš Seimo kasdien reikia tą patį. M. Majauskas tapo švyturiu, į kurį skrenda visi žiniasklaidos drugeliai“, – pastebi R. Valatka.
„Nesureikšminčiau šio dalyko, mes pirmą kartą per 32 metus turime taip ramiai besistengiančią neįsiūbuoti valties valdančiąją daugumą“, – kalba apžvalgininkas.
R. Urbonaitės vertinimu, M. Majauskas, stojęs į kovą prieš partijos vadovybę, užsidėjo „dramos karalienės“ karūną. Tikėtina, kad dramatinę liniją jis tęs ir iš Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko posto pats nesitrauks.
„Klausimas, kaip jį patraukti. Vienų konservatorių noro ir pageidavimo tikrai neužteks. Eugenijus Gentvilas šiandien vienoje laidoje priminė vienoje kadencijoje Budrio atvejį, kuris irgi rado komiteto pirmininku nepaisant to, kad buvo praktiškai opozicijoje. <…>
Gali būti visokių matematinių rebusų ir formulių. Manau, kad konservatoriai dės maksimalias pastangas, kad jį pakeistų. Jeigu jiems nepavyks, tai bus labai rimtas konservatorių pralaimėjimas. <…>
Tai jau yra vidinė politinė kova, premjerė nėra palikusi akmens ant akmens“, – svarsto R. Urbonaitė.
Anot jos, M. Majauskas tokio rezultato siekė sąmoningai, nes signalų, kokia baigtis jo lauktų, gavo pakankamai.
Koalicijos likimas
Viešojoje erdvėje jau pasirodė ir koalicijos partnerių apsižodžiavimų. Anot R. Valatkos, tvyranti įtampa ir Laisvės partijos tikslai dėl partnerystės bei kanapių dekriminalizavimo, gali būti susieti.
„Paprastai žaibų tarp koalicijos partnerių imant istoriją būdavo kas savaitę, beveik kasdien. Keista, kad tik dabar ir keista, kodėl konservatoriams to reikėjo, man atrodo, kad kažkam neišlaikė nervai“, – teigia R. Valatka.
Jo vertinimu, ir skandalai su M. Majausku galėjo baigtis taikiai. Kaip sako R. Valatka, buvo galima palaukti kadencijos pabaigos ir kitais metais M. Majausko pavardės į rinkimų sąrašą nerašyti.
R. Urbonaitė sako, kad jei konservatoriai nuspręs palaidoti Laisvės partijos nariai palaidojo civilinės partnerystės ir kanapių dekriminalizavimo iniciatyvas, pasirodys labai nesolidžiai ir pakenks savo reputacijai.
Vyriausybėje kol kas nesikeitė nei vienas ministras. R. Valatka aiškina, kad anksčiau ministrai būdavo keičiami dėl korupcijos ar elgesio, nesuderinimo su ministro pareigomis.
„Nebuvo reikalo, nei vienas ministras neperžengė ribos, dėl kurios Vyriausybei būtų blogai. Blogai dirbančių ministrų yra, bet už blogus darbus politikoje nebaudžia. Baudžia dažniausiai už asmeninį interesą arba jeigu kažkur pasielgei kiauliškai. <…>
Nesakyčiau, kad jei ministras padarys kažką tokio, Šimonytė saugos jį dėl to, kad išsaugotų visą sudėtį“, – kalba R. Valatka.
R. Urbonaitė svarsto, kad ministrai turėtų būti keičiami ne tik dėl R. Valatkos išvardytų priežasčių, bet ir dėl savo nekompetencijos.
„Šiandien yra ministrų, kur yra kilę nemažai klausimo dėl gebėjimo gerai atlikti savo pareigas. Norėtume, kad ministrai būtų poste ne dėl to, kad nepažeidžia etikos, bet dėl to, kad geba tinkamai tvarkytis“, – sako R. Urbonaitė.