Pirmadienio rytą Vilniaus centre, Neries upėje, buvo rastas ir ištrauktas jaunuolio kūnas, kuris, kaip įtariama, gali būti prieš dvi savaites dingusio 15-mečio Mato Kalinausko. Šiuo metu palaikai perduoti tolesniems tyrimams teismo medicinos ekspertizės skyriui. Psichologas ir Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas prof. Paulius Skruibis teigia, kad tokios netikėtos netektys dažnai būna sunkiau išgyvenamos.
Pasak psichologo, patiriant skausmingas, smurtines ar staigias netektis, yra ne tik yra sunku susitaikyti su praradimu, bet ir neįmanoma greitai rasti būdų, kaip palengvinti skausmą.
Sudėtingas gedėjimo laikas
P. Skruibio teigimu, tokio pobūdžio netektyje yra daug skausmo ir nėra greito būdo, kaip su skausmu susitaikyti ir jį išgyventi, lyg nieko nebūtų buvę.
„Ir žmonės skirtingi, ir netektys skirtingos yra. Mes psichologijoje žinome, kad tokios netikėtos netektys, staigios, smurtinės arba savižudybės, dažnai yra sunkiau išgyvenamos. Čia, deja, negali pasakyti, kad kažką gali greitai padaryti ir nebeskaudės“, – sako jis.
Tokiu atveju, pasak specialisto, sunku ką nors padaryti, nes laukia ilgas, gana sudėtingo gedėjimo laikas, tačiau kiekvienas turi suprasti, kas gali jam padėti.
„Kas padeda – kai turiu su kuo apie tai kalbėtis, dalintis. Kai ilgainiui praėjus kažkiek laiko galiu ne tik su kažkuo kalbėti ir dalintis, bet daryti kažkokius dalykus, kurie man padeda. Beje, įvairūs ritualai taip pat gali padėti.
Ne veltui yra 40 dienų po laidotuvių ar metinės. Tie ritualai turi savo prasmę, nors mes dažnai šiuolaikinėje visuomenėje jų bandome atsisakyti, tarsi jie nebūtų reikalingi, bet jie yra reikalingi“, – apie ritualų prasmę pasakoja specialistas.
Psichologas sako, kad traumuojančių netekčių metu, kartais gali būti reikalinga ir specialistų pagalba, pavyzdžiui, psichologo arba psichoterapeuto, kurie galėtų šiek tiek padėti su šia trauma: „Nebus, kad [žmogus] greitai susitaikys ir nebeskaudės, bet tai gali būti reikalinga pagalba“.
Vis dėlto, pasak P. Skruibio, pirmieji žingsniai, kurie gali padėti artimiesiems priimti praradimą, yra atsikratyti lūkesčių ir atsakyti sau į klausimą, su kuo gali pasidalinti savo skausmu.
„Sakyčiau, kad pirmas yra neturėti sau lūkesčio, kad yra būdas greitai pasijausti geriau. O antras dalykas, atsakyti sau į klausimą, kas yra tie žmonės, galbūt keli ar vienas, su kuriais aš galiu dalintis, kas su manimi vyksta, ką aš jaučiu, ką galvoju, nebijodamas, drąsiai. Trečias dalykas – neužsidaryti kaltės, gėdos jausme, sielvarte, o rasti tą vieną ar kelis žmones, su kuriais aš galiu dalintis“, – pataria specialistas.
Kaip susidoroti su kaltės jausmu?
Psichologas teigia, kad kaltės jausmas yra natūralus reiškinys, ypač susidūrus su netektimi.
„Tai yra pagrindinis jausmas – kaltės. Būtent akcentuoju, kad tai yra jausmas, tai nėra objektyvi kaltė,“ – sako jis.
Suprasti šį jausmą, reiškia suvokti, kad artimieji dažnai analizuoja, ką galėjo padaryti, kad užkirstų kelią tragedijai. Tačiau psichologas pabrėžia, kad „žiūrėdami iš dabartinės perspektyvos, mes visada lengviau sugalvojame, ką buvo galima padaryti, tačiau tai nereiškia, kad galutinis rezultatas būtų kitoks.“
P. Skruibis sako, kad nors kaltės jausmas gali niekada visiškai neišnykti, jis gali sumažėti laikui bėgant.
„Iš darbo su nusižudžiusių žmonių artimaisiais galiu pasakyti, kad tas kaltės jausmas, deja, jis visiškai ir nepraeina niekada, todėl, kad vis sukasi ir sukasi, bet jis gali ženkliai sumažėti. Tai neatsitinka greitai, bet jis gali sumažėti. Jei kaltės jausmas išlieka stiprus ilgą laiką, tai gali būti ženklas, kad reikalinga psichologinė pagalba“, – priduria specialistas.
Paklaustas apie tai, kokia būtų tinkamiausia pagalba šeimai, išgyvenant tokio pobūdžio netektį, psichologas pabrėžia, kad svarbiausia yra galvoti ne apie save, o apie netektį patyrusią šeimą.
„Jautrumas. Jeigu mes galvojame apie save labiau, mes klausinėjame kokių nors dalykų, nes mums smalsu. Jei galvojame apie tuos žmones, kurie gedi, mes kalbame su jais apie tai, ką jie nori kalbėti, ką jie nori pasakoti“, – atskleidžia vyras.
Svarbu suprasti, kad po laidotuvių, aplinkui yra daug žmonių, palaikančių artimuosius, bet sunkiausia būna praėjus mėnesiui ar dviem. Tuo metu, kai visi grįžta prie savo įprasto gyvenimo, skausmas gali tapti ypač intensyvus, todėl, psichologas sako, kad aplinkinių palaikymas reikalingas ne tik pirmaisiais sunkiais mėnesiais, bet ir vėliau, kai vienišumo jausmas dažnai būna dar didesnis.
Pataria atkreipti dėmesį į žmogaus elgesį
Psichologas teigia, kad visą laiką yra sunku suprasti, kodėl artimas žmogus gali ryžtis savižudybei, net jei anksčiau nieko nebuvo įtarta.
„Žmogaus savižudybė palieka skausmingą, didžiulį klausimą, kodėl taip atsitiko, visais atvejais. Kartais galbūt šiek tiek aiškiau, kartais yra supratimo, kokie sunkumai buvo, kartais mažiau to supratimo, bet visais atvejais tas klausimas yra labai neaiškus ir sudėtingas“, – sako jis.
Specialisto teigimu, atsakyti į klausimą, kodėl taip atsitiko yra be galo sunku, o tam yra kelios priežastys.
„Pirma, nebeliko to žmogaus, kuris galėtų atsakyti į šį klausimą. Antra, savižudybės priežastys visada yra sudėtingos – tai nėra vienas veiksnys, dėl kurio žmogus pasirenka savižudybę. Dažniausiai tai būna įvairių sunkumų ir problemų derinys“, – pabrėžia jis.
P. Skruibis teigia, kad yra požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar artimasis svarsto apie savižudybę. Pirmiausia, jei žmogus tiesiogiai užsimena apie mintis nusižudyti arba teigia, kad be jo kitiems bus geriau, tai yra rimtas signalas. Taip pat gali pasikeisti jo elgesys, pavyzdžiui, gali padidėti domėjimasis mirtimi ar konkrečiai savižudybe.
Tačiau, kaip pažymi specialistas, ne visi požymiai visada matomi artimiausiems žmonėms.
„Žmogus gali kažkam iš draugų užsiminti, kad turi tokių minčių, bet nuslėpti tai nuo artimiausių žmonių“, – sako jis ir priduria, kad minčių apie savižudybę turi daug jaunų žmonių, tačiau sudėtinga atskirti, kurios iš jų yra praeinančios, o kurios gali vesti prie savižudybės veiksmo. „Čia pagrindinis sudėtingumas“, – teigia psichologas.
Įtariama, kad tai gali būti Vilniuje dingęs 15-metis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla vakar patvirtino, kad yra įtariama, jog tai gali būti prieš dvi savaites dingusio 15-mečio Mato kūnas. Ar tai tiesa, aiškinsis ekspertai.
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) atstovės Editos Zdanevičienės, 9 val. 28 min. gautas pranešimas, kad pastebėtas plūduriuojantis žmogaus kūnas Neries upėje, ties Alberto Goštauto gatve. „Atvykę į įvykio vietą ugniagesiai plūduriuojančio kūno Neryje nematė, matomai buvo jau patekęs po baržą. Ugniagesiai jį ištraukė iš po barža Neryje kuri yra, iškėlė į krantą ir perdavė policijos pareigūnams“, – naujienų portalui tv3.lt sakė E. Zdanevičienė.
„Buvo informuota priešgaisrinė tarnyba, medikai ir pareigūnai“, – pridūrė ji.
„Mes įtariame, kad tai gali būti dingusio jaunuolio kūnas, bet kol kas reikia atlikti privalomas procedūras – atpažinimo ir visą kitą. Šiuo metu šimtu procentų patvirtinti turbūt niekas negali, bet įtarimas yra toks, kad tai gali būti tai, ko mes ieškojome visi kartu“, – sakė R. Požėla.
Kaip sekmadienį nurodyta grupėje „Mato paieška“, pirmadienį buvo numatyta tartis su policija dėl paauglio paieškos planų. Kadangi oro prognozės rodė prastą orą, planuota, kad pirmadienį paieška sausuma nevyktų. Savanoriai paieškas planavo atnaujinti trečiadienį ir ieškoti 15-mečio tiek sausumoje, tiek vandenyje.
Dingus 15-mečiui Matui, ant kojų buvo sukeltos sukeltos gausios policijos, Šaulių sąjungos, Raudonojo Kryžiaus, savanorių ir gyventojų pajėgos.
Paauglys dingo rugsėjo 30-osios naktį. Paskutinį kartą matytas naktį 04 val. 21 min. išeinantis iš „Lemon Gym“ sporto klubo Antakalnyje.
Berniuko fizinės savybės
Prieš dvi savaites dingęs M. Kalinauskas – lieknas, 15 metų, 175 cm. ūgio, vilkėjo trumpus mėlynus šortus „Jack & Jones“, žydrus Nike sportbačius, juodą „Jack & Jones“ džemperį su „Jack & Jones“ užrašu per visą krūtinę.
„Kreipiamės į visuomenę prašydami jūsų pagalbos. Įvykį jau tiria policija, Neryje aktyviai paiešką vykdo gelbėtojai. Jeigu eisite pasivaikščioti Antakalnyje ar aplink, palei upę jos tekėjimo kryptimi, būkite budrūs ir atkreipkite dėmesį į vandenį, pakrantes, šlaitus. Tiriamos visos galimos jaunuolio dingimo versijos“, – dingus Matui pranešta grupėje „Mato paieška“.
Kelios dienos po paauglio dingimo Antakalnyje, prie Šilo tilto, rasta jo kuprinė.
Dingo išėjęs iš sporto klubo
Jaunuolis nuo šio rudens mokėsi Šv. Kristoforo gimnazijoje, Vilniuje. Kaip pranešta, 15-metis rugsėjo 30 d. naktį išėjo iš namų ir negrįžo.
„Paskutinį kartą matytas naktį 04:21 išeinantis iš Lemon Gym sporto klubo Antakalnyje (Vilnius). Išėjęs pasuko link Šilo g., kirto kelią per Caffeine ir toliau informacijos apie jaunuolio judėjimo kryptį nėra“ – rašoma socialiniuose tinkluose.
