Laužomas inventorius ir į darbą paleidžiami kumščiai – su tokia realybe, o ne vien gydymu ir pagalba pacientams, šiandien tenka susidurti medikams. Jie pasakoja, kad dažnu atveju yra ne tik sunku suvaldyti konfliktinę situaciją, mat to universitetuose nemokoma, bet ir įrodyti smurto atvejus.
Po pačioje metų pradžioje viešai nuskambėjusio smurto protrūkio prieš medikę Kėdainių ligoninėje į neeilinį Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį šią savaitę susibūrę politikai, medikų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovai aptarė dabartinę situaciją.
Atvejų – daugiau, nei oficialiai registruojama
Higienos instituto (HI) duomenimis, kasmet vidutiniškai registruojama apie 50 smurtinių įvykių prieš medikus. 2019 m. buvo užregistruoti 48 tokie atvejai, 2020 m. – 43, 2021 m. – 60.
„Ir jie tikrai yra susiję su labai agresyvia pacientų elgsena, tarp šių atvejų užregistruotas ir tas įvykis, kuris žiniasklaidoje sukėlė tokį rezonansą. Iš tikrųjų įvykiai, dėl kurių kalti pacientai, yra registruojami daug geriau, nei įvykių, kurių priežastis yra asmens sveikatos priežiūros specialistų veikla. Manau, kad ta statistika yra nebloga ir įvykių yra nemažai“, – sakė HI Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus vadovė Virginija Kanapeckienė.
Tuo metu SAM atlikta sveikatos priežiūros įstaigų apklausa parodė mažesnius skaičius. Anketos siųstos 42 įstaigoms, atsakymus pateikė 28.
„2021–2022 metais pacientų smurto prieš medikus atvejų buvo devyniuose įstaigose iš 28 ir kiekvienoje iš jų buvo nuo vieno iki 11 atvejų per metus“, – posėdžio metu sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė.
Vis tik patys medikai tvirtino, kad tokių atvejų pasitaiko kur kas daugiau, nei yra užregistruojama.
Štai Vilniuje veikiančios Žalgirio klinikos Priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius pasakojo, kad vien jų įstaigoje registruojami maždaug 25 išpuoliai prieš gydytojus per metus, o per COVID-19 pandemiją šis skaičius buvo išaugęs iki 30 ir daugiau.
„Policija reaguoja labai greitai, bet tas greitas reagavimas – 10–15 minučių, tad kol jie atvyksta, turime spręsti patys. Turime saugos tarnybą, bet jos rankos irgi yra surištos, jie per daug veiksmų imtis negali. Taigi gal būtų galima koreguoti paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, nes norėtume kai kuriems pacientams atsisakyti teikti paslaugas, nes išties gresia pavojus gydytojų ir slaugytojų gyvybėms“, – kalbėjo jis.
Smurtas – greitosios medikų kasdienybė
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė konstatavo, kad GMP darbuotojai su tiek fizinio, tiek emocinio smurto atvejais susiduria labai dažnai.
„Į smurtinius atvejus jau tiesiog nebekreipiame dėmesio, užsiauginome storą odą“, – neslėpė ji. J. Keburienė pažymėjo, kad GMP medikai dažniausiai teikia būtinąją pagalbą ir tokiu atveju neturi teisės atsisakyti padėti pacientui.
Pasak jos, labai tikslinga priemonė jų darbe būtų kūno kameros. „Jos bent kiek apsaugotų ir gelbėtų įrodant, kad yra tie smurto atvejai“, – pastebėjo medikė.
Antrindama medikų pastebėjimams Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso aptarė ir savivaldybėms pavaldžiose gydymo įstaigose atliktos apklausos rezultatus.
„Savivaldybės įvardijo, kad yra tiek psichologinio pobūdžio, tiek fizinio pobūdžio įvairių smurtinių situacijų. Ypač dažnai yra pasikartojantys psichologinio pobūdžio įvykiai ne tik iš pacientų, bet ir jų artimųjų – yra sulaukiama įvairių grasinimų, keiksmažodžių ir panašiai.
Baugina tai, kad situacijos dažniausiai kartojasi, pasitelkiamos ir šiuolaikinės technologijos – filmuojama, dalinamasi į socialines medijas – taip elgiasi tiek blaivūs, tiek neblaivūs pacientai, yra ir fizinio smurto atvejų. Jie nėra dažni, bet pasikartojantys, tačiau retesni nei psichologinis smurtas. Su tuo dažnai susiduriama medikai priėmimo skyriuose, GMP darbuotojai, kai gadinamas inventorius ir panašiai“, – pasakojo ji.
Kai kur net nėra fizinės apsaugos
Ministerijos atlikta apklausa atskleidė, kad dar yra sveikatos priežiūros įstaigų, kur išvis nėra jokios fizinės apsaugos. Iš 28 į klausimus atsakiusių įstaigų penkios nurodė neturinčios tokios apsaugos.
„Dauguma įstaigų naudojasi apsaugos tarnybos paslaugomis arba turi tam skirtų darbuotojų, daugumoje vykdomas viešas stebėjimas“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė.
Anot jos, tik vienoje įstaigoje trys gydytojai pasinaudojo teise neteikti paslaugų smurtaujantiems pacientams.
Savo ruožtu premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė pastebėjo, kad į psichologinio smurto atvejus policija ir negali sureaguoti greitai. Todėl siūloma, kad pačios gydymo įstaigos galėtų užfiksuoti įvykį, jį ištirti, o už įrodytą pažeidimą ir nubausti.
„Suprantu, kad reikės resursų. Todėl apie tai galima kalbėti didelėse įstaigose, kur yra darbuotojai, kurie galėtų tą padaryti“, – pridūrė ji.
Siūlo keisti prisirašymo pas gydytojus tvarką
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva pastebėjo, kad ne visada iškart pranešama apie nutikusį smurtinį įvykį ir dėl įstaigose vykstančių patikrinimų.
„Štai kolegė dalinosi atveju, kai atėjo agresyvus pacientas ir prašė parašyti siuntimus, sudaužė stalą, išlaužė duris, gydytojas sugebėjo išsikviesti apsaugą kuri atvyko per 30 minučių. Tai reikia įsivaizduoti, kiek streso patyrė daktarė. Galiausiai ji parašė siuntimus ir po kelių dienų rašė paaiškinimą darbdaviui, kodėl buvo sugadintas inventorius. (…)
Kodėl nesikreipia atsitikus smurtui? Medikai dažniausiai laukia patikrinimo, tai reiškia, kad ateis kontroliuojančios institucijos ir aiškinsis, kodėl pacientui buvo teikiamos nekokybiškos paslaugos“, – kalbėjo ji.
A. Astafjeva pabrėžė, kad kokybiškoms paslaugoms teikti būtinas abiejų pusių – tiek mediko, tiek paciento – bendradarbiavimas. Be to, profesinė sąjunga siūlo keisti ir prisirašymo pas gydytojus tvarką.
„Dabar pacientas turi daug teisių, mažai pareigų, o šeimos gydytojas išvis neturi teisės atsisakyti paciento“, – pastebėjo gydytoja.
Siūlo „panikos mygtukus“
Pasak šeimos gydytojo Aurimo Rapalavičiaus, nelygi pacientų ir medikų galios pusiausvyra šiandien didelė problema.
„Iš tų pasiūlymų, ką matėme, kas inicijuota iš SAM, ten viskas gerai, bet didžioji problema, kad yra labai nelygi galios pusiausvyra, pacientas turi daug teisių, jomis įvairiai manipuliuoja, naudojasi, o medikas dažnai ne tik yra visuomenės kaltinamas, bet ir teisiškai turi žymiai mažiau teisių, tik pareigas, kurios yra labai griežtai primetamos.
Sutinku, kad reikia keitimų, bet jie dabar daugiau atrodo kosmetiniai, nei iš esmės prieinantys prie problemų. (…) Pagrindinis aspektas, kodėl dalis atvejų nėra registruojami, nes paprastai yra fiksuojami labai ryškūs, akivaizdūs atvejai – kažkas kažką sudaužė, sukėlė gyvybei grėsmę. Bet dažniausios yra psichologinio smurto priemonės“, – pasakojo profesinės sąjungos atstovas.
Pasak A. Rapalavičiaus, labai reikalingi ne tik mokymai, bet ir naujų fizinių priemonių diegimas tam, kad gydytojas aplinkiniams galėtų pranešti apie jam keliamą grėsmę.
„Kitos šalyse yra naudojami, ypač skubios pagalbos skyriuose, „panikos mygtukai“, tai yra garsinės pagalbos priemonės, kurias paspaudus aplink imamos skleisti šviesos, garsas, ir aplinkiniai gali sureaguoti“, – pasakojo šeimos gydytojas.
Negali atsisakyti teikti paslaugas
Tarp SAM siūlymų – ir už smurto prevenciją atsakingas asmuo, siūlymas atlyginti žalą nuo agresyvaus paciento nukentėjusiam darbuotojui, suteikti jam papildomų poilsio dienų, psichologo pagalbą.
Taip pat siūloma pakoreguoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.
„Atlikdami analizę matome, kad įstatymų leidėjas nurodo, kas pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais. Tuo pačiu numatyta, kad pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, gali būti nutrauktas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas“, – komentavo E. Butkevičienė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad nėra numatyta, kad paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, kai pacientas kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ir gyvybei. Todėl matoma galimybė papildyti įstatymo nuostatas.
„Siūlome papildyti galimybe atsisakyti teikti pacientui paslaugą tuomet, kai jis kelia grėsmę ne tik sau ar kitiems pacientams, bet ir realią grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei.
Kalbant apie gydytojus, odontologus ir burnos priežiūros specialistus, matome poreikį papildyti nuostata, kad būtų teisė atsisakyti teikti paslaugas, jei jiems gresia reali grėsmė būti sužalotiems, jei būtų sukelta grėsmė sveikatai, ne tik gyvybei“, – aiškino ministro patarėja.
Ji pridūrė, kad šiandien nėra numatyta atsakomybė ir už sveikatos priežiūros specialisto garbės, orumo pažeminimą, todėl SAM palaiko įregistruotiems Administracinių nusižengimo kodekso pakeitimams, kuriuo ir numatyta atsakomybė už tokio pobūdžio veikas specialisto atžvilgiu.
Dulkys: tai visos visuomenės problema
Pats ministras Arūnas Dulkys gi samprotavo, kad smurtas prieš medikus ir kitų institucijų pareigūnus yra bendras visuomenės brandos rodiklis.
„Jis tikrai nedžiugina, bet nenorčiau, kad susidarytų įspūdis, jog smurtas Lietuvoje yra tik sveikatos sektoriaus problema. Tai yra visos visuomenės problema. Ir atskirų profesijų veikloje ypatingą laiko tarpą buvo toleruojamas, paplitęs ir tikrai ligoninėse ir gydymo įstaigose lankosi gi ne šiaip žmonės iš kitų planetų, o mūsų visuomenės nariai.
Aišku, suprantame, kad kovidas, dabar pokovidinis laikotarpis, karas, visos krizės tik didina emocinį lauką tačiau dar kartą noriu pasakyti, kad žmonės, pravėrę gydymo įstaigos duris staiga pasikeičia ir pasidaro kažkokie kitokie. Reiškia, užuomazgų smurtiniam elgesiui turi iki gydymo įstaigų“, – kalbėjo ministras.
Reaguodama į ministro žodžius šeimos gydytoja Kristina Grigaliūnaitė vis tik pastebėjo, kad sunegalavęs žmogus atsiduria neeilinėje situacijoje.
„Tą pačią sekundę, kai žmogus ar praveria gydymo įstaigos duris, ar serga namuose, jam yra sukilęs didžiulis nerimas ir būti civilizuotam gebėjimų turi žymiai mažiau. Lygiai taip mažiau gebėjimų būti civilizuotam turi ir perdegęs medikas. Pabandykite būti super empatiški, kai turite 60 pacientų per dieną.
Bet problema, kad medikams trūksta kompetencijų užkardyti konfliktus, to universitete nemoko. Galbūt situacija pagerės su kompetencijų mokymusi“, – pastebėjo ji.
