Šiandien tikriausiai visi gyventojai turi paskyras socialiniuose tinkluose, kur kasdien ar rečiau kelia įvairias nuotraukas, vaizdo įrašus ar rašo tekstus. Tačiau darbo rinkos ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad darbdaviai stebi savo darbuotojų socialinius tinklus ir už netinkamas nuotraukas gali atleisti ar apskritai nepriimti į darbą.
Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad tam tikrais atvejais visa informacija, kurią žmonės viešina socialiniuose tinkluose, gali būti panaudota prieš juos pačius.
„Ar tai atostogos kalnuose, ar vakarėlio nuotraukos, kai tuo metu esate laikinai nedarbingas, ar net pats faktas, kur įsidarbinote ir kokias pareigas nuo šiol einate.
Visa tai gali būti renkama ir naudojama bylose pagrįsti vienokius ar kitokius teisinius argumentus, jei tik ta informacija reikšminga ir reikalinga sprendžiant ginčą“, – įspėjo advokatė.
E. Kiznė pateikė ir pavyzdį.
„Pavyzdžiui, viename bręstančiame ginče dėl konfidencialios informacijos perdavimo konkurentams, darbdavys, žinoma, patikrino darbuotojo „Linkedin“ paskyrą. („Linkedin“ – profesinis socialinis tinklas, kuriame žmonės stengiasi užmegzti naujus profesinius ryšius ir ieškoti darbo ar darbuotojų, – aut. past.)
Ir jį patikrinęs sužinojo, kad darbuotojas išėjo dirbti pas konkurentą, o tada jau, matyt, pradėjo tikrinti, kur keliauja darbdavio klientai ir ar nebus tai susiję su konfidencialios informacijos sutarties pažeidimu“, – komentavo advokatė.
Todėl anot advokatės, reikėtų atidžiai žiūrėti, kokią informaciją ir kada keliame į socialinius tinklus.
Darbdaviai stebi darbuotojus socialiniuose tinkluose?
Advokatei pritarė ir personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė. Ji tikino, kad darbdaviai dažnai skaito ne tik būsimo kandidato gyvenimo aprašymą, bet patikrina ir kai kurių socialinių tinklų paskyras.
„Su darbu susijusių socialinių tinklų patikrinimas – gana dažna praktika renkantis darbuotoją. Labai tikėtina, kad darbdavys ar personalo atrankų specialistas tikrins kandidato „LinkedIn“ profilį. Jeigu kandidatas šiame socialiniame tinkle yra aktyvus ir įsirašęs svarbią darbinę informaciją, darbdavys galės matyti visą jam aktualią darbinę patirtį, motyvaciją komunikuoti profesiniais klausimais, profesinių pažinčių lauką, įtakingumą ir t.t.
Taigi, ieškantiems daugiau darbo galimybių siūlau atkreipti dėmesį būtent į šį socialinį tinklą“, – pastebėjo specialistė.
Anot jos, kitų socialinių tinklų („Instragram“, „Facebook“, „Threads“, „TikTok“, „Bereal“, kt.), tikrinimas gali būti vertinamas dvejopai.
„Darbdavio skverbimasis į kandidato/darbuotojo privačią erdvę gali būti vertinamas kaip neetiška ar netgi diskriminacinė elgsena – visi turime teisę išreikšti save taip, kaip norime.
Ir į darbą mus turėtų priimti dėl mūsų įgūdžių, kompetencijų, patirties, tinkamumo konkrečiai pozicijai, o ne dėl to, kaip save pateikiame kad ir viešuose, bet su darbu nesusijusiuose soc. tinklų profiliuose“, – sakė A. Meškinytė.
Tačiau anot jos yra ir kita medalio pusė.
„Jeigu socialiniuose tinkluose žmogus dalijasi, pavyzdžiui, anekdotais, kurie žemina socialiai pažeidžiamas grupes, tyčiojasi, viešina konfidencialią darbovietės informaciją, ir kažkokiu būdu ši informacija pasiekia (potencialų) darbdavį.
Natūralu, kad darbdavio palankumo tikėtis nevertėtų – juk niekas komandoje negeidžia turėti patyčias skatinančio ar konfidencialią informaciją nutekinančio nario. Taigi, siūlyčiau nuo tokio turinio žmones susilaikyti arba susikurti privačius, artimiausiam socialiniam ratui skirtus profilius“, – patarė A. Meškinytė.
Ką reikėtų skelbti socialiniuose tinkluose?
A. Meškinytė pastebi, kad norint didesnių karjeros galimybių, dar nereiškia, kad visuose socialiniuose tinkluose žmogus turėtų komunikuoti tik nusaldintą informaciją ir susilaikyti nuo savo nuomonės.
„Štai šiandien galime matyti nemažai turinio kūrėjų, kurie griauna nusistovėjusią tvarką ir, pavyzdžiui, „LinkedIn“ platformoje komunikuoja net ir keiksmažodžiais, draugiškai pašiepia kitus ir dėl to sulaukia daug palaikymo.
Verta nepamiršti – dažniausiu atveju tai yra kūrybininkai, turinio kūrėjai, komunikacijos specialistai, tad jiems unikali komunikacija yra būdas pademonstruoti savo įgūdžius. Kartu dėl savo kompetencijų, tikėtina, jie geriau gebės įvertinti ribas, kur prasideda ir baigiasi humoras ar kaip ši informacija bus priimta auditorijos“, – įspėjo specialistė.
Anot jos, kai kuriais atvejais, dėl netinkamų nuotraukų ar įrašų socialiniuose tinkluose, darbdavys gali ir atleisti ar nepriimti į darbą.
„Jeigu pozicijai, į kurią kandidatavo kandidatas, yra svarbus viešas įvaizdis, o kandidatas socialiniuose tinkluose dalijasi, tarkime, nuogybėmis ar vulgariais, kitus žeidžiančiais anekdotais šalia ekspertinių įžvalgų, tai gali būti vertinama kaip paprasčiausia kompetencijos reprezentuoti save (o kartu ir bet ką kitą) stoka.
Vargu, ar šių ribų nesuprantantis žmogus gali užimti svarbias pareigas“, – komentavo specialistė.
Pasak A. Meškinytės, įvairūs tyrimai rodo, kad kartu su technologijomis augusios jaunosios kartos geriau supranta skaitmeninio pėdsako (angl. digital print) padarinius.
„Jos socialiniuose tinkluose bus labiau linkusios kurti privačius profilius, dažniau susilaikys nuo bereikalingo komentavimo. Tuo metu vyresniosios kartos augo kitokiame pasaulyje – jos dažniau ne tik neįvertina, kiek žmonių pamatys turinį, bet ir ne taip gerai atskiria šaltinių patikimumą, todėl gali pakliūti į dezinformacijos pinkles“, – pastebėjo specialistė.
Darbdaviais apsimeta ir sukčiai
Dažnai socialiniuose tinkluose žmonės sulaukia ir darbdavių žinučių, kvietimų į darbo pokalbius. Tačiau „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas įspėja, kad tai gali būti ne potencialus darbdavys, bet sukčiai.
Anot jo, socialiniame tinkle „Instagram“ klesti nuomonės formuotojais bei prekių ženklais apsimetantys bendradarbiavimą siūlantys asmenys.
„Dažniausiai su vartotoju sukčiai susisiekia naudodami asmeninių žinučių funkciją ir prisistato susidomėjusia įmone, pagiria paskyrą ir pasiūlo bendradarbiavimą. Atidžiau panagrinėjus tokius pasiūlymus galima pastebėti, kad žmogus skatinamas susisiekti su įmone pats, siunčiant pranešimą į kitą paskyrą.
Būtina prisiminti, kad bet kokia bendradarbiavimą siūlanti organizacija niekada nesikreips į vartotoją per trečiuosius asmenis, tai greičiausiai padarys elektroniniu paštu ar kitomis jūsų nurodytomis susisiekimo priemonėmis“, – atkreipė dėmesį L. Sadeckas.
Pasak jo, kylant Lietuvos gyventojų susidomėjimu investavimu, natūraliai auga ir investavimo sukčių verslas socialiniuose tinkluose.
„Internetine žinute susisiekę su atsitiktiniu žmogumi investiciniai brokeriai rodo dėmesį, pasistengia sužavėti neva dideliu pelnu, kuria ryšį, artumo ir bendrystės jausmą.
Susirašinėjimas socialiniame tinkle tęsiamas kurį laiką, kol galiausiai sukčiai pasidalina neva išskirtine galimybe investuoti. Investuojantiems į kriptovaliutas sukčiai prisistato šio investavimo būdo ekspertais ir savo aukoms žada padėti greitai ir sėkmingai praturtėti. Pasitaiko ir priešingų taktikų, kuomet ryšys nėra kuriamas, o vartotojas yra skubinamas atlikti veiksmus kuo greičiau tam, kad nespėtų niekam pranešti“, – pasakojo L. Sadeckas.
Asmeniui susidomėjus, prasideda dar gilesnis susirašinėjimas, apgavikai papasakoja apie tolesnį procesą, konsultuoja, galiausiai paprašo atlikti mokėjimą, vėliau siūlo investuoti dar daugiau ir galiausiai pradingsta.
„Jeigu kas nors atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra – venkite įsivelti į tokias istorijas. Jei reikalaujama gautą informaciją slėpti nuo kitų, į atsiųstą pasiūlymą reaguoti greitai, tikėtina, kad jus kalbina sukčiai, siekiantys, kad taip pat greitai iš banko sąskaitos dingtų ir jūsų pinigai“, – sakė L. Sadeckas.
