Skiepijimo nuo COVID-19 apimtims esant mažoms kaip niekada, į Lietuvą toliau plūsta vakcinos. Iš viso jų užsakyta tiek, kad kai kuriems dar užtektų pasiskiepyti dviejomis sustiprinamosiomis dozėmis. Nors ministerija teigia besistengianti kiek įmanoma jų paaukoti kitoms šalims, vakcinas kasdien tenka tiesiog išpilti lauk.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kur Lietuva ketina dėti vakcinų perteklių ir ar yra būdų pakeisti jų įsigijimo sutarties sąlygas.
Lietuva iš viso yra užsakiusi 13,5 mln. COVID-19 vakcinų dozių, iš jų 9,9 mln. dozių jau buvo pristatyta. Likusios vakcinos bus pristatomos šiais ir kitais metais. Vadinasi, dar laukiama 3,6 mln. vakcinų. Tiesa, ministerija patikslino, kad pristatyti liko 2,79 mln, mat dalis dar nepristatytų vakcinų jau buvo donuota kitoms šalims ir iškeliavo į tas šalis tiesiai iš gamintojo sandėlio.
Kitaip tariant, skaičiuojant asmenis nuo 15 metų, kai kurie dar galėtų gauti kad ir po dvi sustiprinamąsias dozes.
Iš viso šalyje bent viena skiepo doze pasiskiepijo 1,95 mln. žmonių, bendrai buvo sunaudota 4,5 mln. vakcinų. Nors daliai gyventojų, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms, rekomenduojama pasiskiepyti ketvirtąja, arba antrąja sustiprinamąja, doze, tą padariusių yra labai nedaug – vos apie procentą.
1,4 mln. vakcinų jau utilizuota
Taigi nors vakcinos toliau keliauja į Lietuvą, didžiąją dalį jų tenka utilizuoti. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Ekstremalių sveikatai situacijų centre, kur vakcinos pristatomos ir saugomos ilgesnį laiką, dėl pasibaigusio galiojimo buvo utilizuota 1,28 mln. vakcinų dozių.
Tuo metu vakcinaciją atliekančiose sveikatos priežiūros įstaigose dėl pasibaigusio vakcinos galiojimo, pažeisto flakono, neatvykus užregistruotam pacientui arba dėl kitų priežasčių utilizuota 154 tūkst. vakcinų dozių.
„Turime milžinišką vakcinų perteklių visoje ES, tuo tarpu kituose pasaulio regionuose vakcinos pasiekė tik 20 proc. žmonių“, – sakė A. Dulkys.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis Lietuvoje nesunaudotų vakcinų buvo neatlygintinai perduota kitos šalims – Armėnijai, Sakartvelui, Moldovai, Ukrainai, Latvijai, Tadžikistanui, Vietnamui, Taivanui ir kt. Iš viso užsienio šalims Lietuva donavo daugiau nei 1,8 mln. vakcinų dozių“, – pažymi ministerija.
Su vakcinų pertekliumi susiduria visos ES šalys
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikino, kad vakcinų perteklius visoje Europos Sąjungoje – labai aktuali problema.
Pasiteiravus, kur ketinama dėti dar atvyksiančias milijonus dozių vakcinų, ministerija tikino, kad vos tik atsiradus galimybei vakcinas stengiamasi donuoti, tačiau pažymima, kad donavimo procesas yra sudėtingas.
„Turime milžinišką vakcinų perteklių visoje ES, tuo tarpu kituose pasaulio regionuose vakcinos pasiekė tik 20 proc. žmonių. Vakcinų donavimo procesas iš ES į kitas pasaulio šalis yra tiesiogiai priklausomas nuo vakcinų gamintojų sutikimo. ES šalys narės nori dalytis vakcinomis, deja, donavimas stringa“, – ką tik dalyvaudamas ES Tarybos sveikatos reikalų posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Jis tvirtino, kad diskusijos šiuo klausimu kaip niekada karštos. Pasak jo, ES šalys narės vieningai kviečia apskritai stabdyti vakcinų tiekimą, kol nebus sutarta dėl naujų sutarčių su vakcinų gamintojais sąlygų. Pasak ministro, priešingu atveju, vakcinos iš ES nepasieks neturtingųjų pasaulio šalių, o bus gaminamos sunaikinimui.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė papildė, kad savo poziciją, jog vakcinų tiekimo apimtys turi būti sumažintos, Lietuva jau yra pateikusi Europos Komisijai.
„Be abejo, teisingiausias kelias yra naudoti vakcinas pagal paskirtį – skiepijimui. Siekiant šio tikslo, visuomenė yra nuolat informuojama apie vakcinacijos naudą per žiniasklaidą ir reklamos kanalais, informacija apie vakcinaciją skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje ir portale Koronastop.lt, skiepytis nuo COVID-19 ligos gyventojus kviečia gydytojai ir gydymo įstaigos, todėl galime sakyti, kad visuomenės informavimo kampanija nenutrūkstamai vyksta nuo pat pradžių, kai Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos“, – komentavo ji.
Viceministrė pridūrė, kad ir kitąmet vakcinacija bus svarbi Sveikatos apsaugos ministerijos viešinimo kryptis. Kitiems metams ministerija parengė viešinimo kampanijos koncepciją, orientuotą į rizikos grupės asmenis, kuriems COVID-19 liga kelia didžiausią pavojų.
Siūlo keisti į kitas vakcinas
Paklaustas, ar tikrai nėra kito būdo, kaip sustabdyti neracionalų vakcinų išpilstymą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga siūlė galbūt jas iškeisti į kitas, labiau reikalingas vakcinas.
„Kadangi greičiausiai dar ne visos užsakytos vakcinos yra pagamintos, Europos Komisijos iniciatyva galėtų būti tariamasi su gamintojais, kad galbūt būtų galima jas pakeisti į kažkokias kitas vakcinas.
„Nebuvo aišku, kuri vakcina bus patvirtinta, nes buvo tokia sąlyga, kad pirmiausia turi būti patvirtinta kaip saugi, efektyvi ir tik tada tas įsigijimas įvyks, o tuo metu vyko tik rezervacija“, – sakė A. Veryga.
Pavyzdžiui, jei gamintojas gamina vakcinas nuo erkinio encefalito, gripo ar dar kažkokios kitos ligos, taip būtų galima tą patį piniginį kiekį iškeisti į tai, kas yra labiau reikalinga. Taip turbūt nenukentėtų ir gamintojas, nes jie nenori prarasti pinigų, nes yra susitarimai. Bet nėra kaip atsisakyti tų vakcinų, jei jos nupirktos“, – kalbėjo parlamentaras.
Kartu A. Veryga siūlė pažvelgti ir į pandeminę situaciją Kinijoje, kuri keičia nulinės viruso strategijos politiką.
„Jau kalbama, kad tai gali pareikalauti daugybės gyvybių. Kinai yra pasigaminę savo vakciną, tačiau klausimas ar jos turi tiek kiek reikia. Jei ne, tai mūsų vakcinos puikiausiai galėtų būti atiduotos jiems ir panaudotos“, – pridūrė jis.
Buvome situacijos įkaitais
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad COVID-19 vakcinos yra perkamos per Europos Komisiją – jos vardu sudarytos sutartys su vakcinų gamintojais, dėl kainos derėtis nė viena bendrijos šalis negalėjo. Tad nors pandemijos pradžioje tuometinis premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad maksimali suma, kurią Vyriausybė yra numačiusi išleisti perkant vakcinas, siekia 100 mln. eurų, kiek konkrečiai atsiėjo tokio kiekio vakcinų įsigijimas, nėra viešinama.
Eksministras A. Veryga teigia, kad tuo metu priimant sprendimus nebuvo kito pasirinkimo. „Nebuvo aišku, kuri vakcina bus patvirtinta, nes buvo tokia sąlyga, kad pirmiausia turi būti patvirtinta kaip saugi, efektyvi ir tik tada tas įsigijimas įvyks, o tuo metu vyko tik rezervacija. Taigi tu gali pataikyti, o gali ir nepataikyti. Jei užsisakysi tą, kuri nebus patvirtinta, tai ir neturėsi nieko. Tad nelabai galėjai rinktis – arba rezervuojiesi visų kažkokį kiekį arba žaidi rusišką ruletę: jei nepataikysi, būsi lavonas.
Tuo metu ir finansų ministras pastebėjo, kad kaip ir perkame draudimo polisą. Mes gi draudžiame automobilius, nors avarijos gali ir neįvykti. Taigi savotiškai Lietuva pirkosi draudimo polisą. O turime tokią situaciją, kad vos ne absoliuti dauguma tų vakcinų buvo patvirtintos kaip saugios ir efektyvios, ir kas čia galėjo žinoti, kad tiek daug bus jų pristatyta. Bet tai nereiškia, kad nereikia ieškoti sprendimų“, – kalbėjo Seimo narys.
Savo ruožtu viceministrė A. Bilotienė-Motiejiūnienė pažymėjo, kad pavojingos infekcijos akivaizdoje svarbiausia buvo užtikrinti galimybę pasiskiepyti kiekvienam šalies gyventojui: „Tuo metu, kai keli milijardai žmonių visame pasaulyje dar laukė pirmo skiepo, Lietuvos gyventojai jau galėjo skiepytis sustiprinančiąja vakcinos doze. Tokią sėkmę didžiąja dalimi lėmė tai, kad laiku buvo užsakyti pakankami kiekiai vakcinų. Šiandien vakcinų pakanka paskiepyti visiems Lietuvos gyventojams, jų užteks ir kitais metais. Todėl kviečiame nedvejoti ir registruotis vakcinacijai, nes COVID-19 liga niekur nedingo, dėl jos vis dar miršta žmonės.“
Reikės ir kitą sezoną?
Atrodytų, kad jei dar būtinai turime priimti tiek daug vakcinų, gal jos dar galėtų galioti būti planuojamos ir kitam sezonui?
Sveikatos apsaugos viceministrė nurodė, kad šiemet Lietuvai pristatytos bus tinkamos naudoti ir kitais metais. „Gamintojai nuolat tobulina vakcinas ir jas adaptuoja naujoms viruso atmainoms. Šiemet Lietuvai pristatytos vakcinos, adaptuotos koronaviruso omikron atmainos potipiams BA.1 ir BA.4–5. Jos bus tinkamos naudoti ir 2023 m. rudens–žiemos sezonu. Tikimasi, kad ir kitam sezonui gamintojai pateiks tuo metu aktualioms atmainoms ir jų potipiams adaptuotas vakcinas“, – sakė A. Bilotienė-Motiejiūnienė.
Paklaustas, ar ateityje nuo COVID-19 bus rekomenduojama skiepytis sezoniškai kaip ir nuo gripo, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas teigė, kad taip toli žvelgti neišeina.
„Šiandien dar sunku pasakyti, kiek bus aiškios rekomendacijos sustiprinančiai skiepo dozei kitam šaltajam sezonui. Tikėtina, kad vyresniems nei 60 ar 50 metų ir turintiems lėtinių ligų jos bus. Bet tada atitinkamai reiktų ir reaguoti planuoti. Kitas dalykas, kad iki to laiko gali būti sukurtos ir naujos kartos, purškiamos vakcinos“, – kalbėjo specialistas.
Pasak jo, dar ir dabar labai svarbu, kad nuo kovido pasiskiepytų didžiausios rizikos grupės ir tie žmonės, kurie dar apskritai nesiskiepijo. „Taip pat tą padaryti turėtų tie, kurie negavo sustiprinamosios, t. y. trečios skiepo dozės, nepaisant to, jie yra sirgę ar nesirgę. Tai klausimas, ar yra konkretus veiksmų planas, kokiais būdais bandoma pasiekti šią tikslinę grupę, kokie joje yra nuogąstavimai“, – atkreipė dėmesį jis.
Būtinas ir komunikacijos planas
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad bet kokių vakcinų kiekius reikia labai kruopščiai planuoti.
„Planuojant vakcinų užpirkimą labai svarbu pabandyti pataikyti, kad jų būtų nei per daug, nei per mažai. Bet norint įvertinti šį poreikį labai svarbu pažiūrėti, kiek jų buvo panaudota anksčiau – praeitą sezoną, ir koks jų galimas tikėtinas poreikis į priekį. Šitai padaryti nėra taip paprasta, bet tą daryti yra būtina.
Tai atsiremia į tai, kad turėtų būti ir atliekamas socialinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kokia bus tų vakcinų paklausa. Taigi neužtenka jų vien užsisakyti, bet reikia vykdyti ir atitinkamą švietėjišką komunikaciją. Tai jei tik planuojami pinigai užpirkimui, bet nėra jokio aiškaus komunikacijos plano, tada galima labai stipriai prašauti“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Jo teigimu, dabar ir turima tokia situacija, kad viskas planuota atsižvelgiant į tai, kaip žmonės skiepijimo pačioje pradžioje, bet akivaizdu, kad toliau tokio poreikio nebus ir daug vakcinų teks nurašyti.
„Tad ir derantis dėl išankstinio pirkimo susitarimuose į tai turėtų būti atsižvelgiama. Taigi dabartinė situacija – pavyzdys, kad nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir protingo planavimo ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir Europos Sąjungoje, tą sunku pasakyti, bet klausimas lieka atviras“, – svarstė virusologas.
Jis priminė, kad, planuojant vakcinų užpirkimus, yra paskaičiuota, kad maždaug 10 proc. nuo vakcinų sumos turėtų būti skiriama jų komunikacijai: „Ir vienas dalykas yra bendras visuomenės informuotumas, tačiau reikia eiti ir į tikslines grupes, kad ji naudotųsi šia priemone. Tai akivaizdu, kad kaip to nebuvo nuo pandemijos pradžios, taip nėra ir dabar.“
