Minimalią algą dabar siūlo kelti mažiau, bet po to – iki 1123

Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

„Kadangi susiformavęs atotrūkis iki formuluotės rodomo MMA lygio yra reikšmingas, tai yra 15,7 procento, siūlome apsvarstyti strategiją priartėti prie siektino MMA ir VDU (vidutinio darbo užmokesčio – BNS) santykio palaipsniui, pavyzdžiui, per dvejus metus“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį teigė A. Dabušinskas.

Vis dėlto, LB skaičiavimu, atliktu pagal išankstines Finansų ministerijos 2025-ųjų vidutinio darbo užmokesčio prognozes, norint pasiekti 50 proc. MMA ir VDU santykį, kitais metais minimalų atlygį reikėtų didinti 15,7 proc. iki 1069,5 euro (prieš mokesčius).

Pasak A. Dabušinsko, jeigu MMA šiemet augtų tiek pat, kiek VDU – 5 proc., tuomet jų santykis siektų 45,4 proc.

Pasak LB atstovo, šiuo metu siekiantį 15,7 proc. MMA atotrūkį nuo VDU lemia pernykštis sprendimas laikinai nukrypti nuo formulės ir 2024 metų pradžioje minimalų atlygį didinti 10 proc., taip pat spartesnis nei tikėtasi VDU augimas.

„Tas atotrūkis nėra susiformavęs per vienerius metus. (…) Jei žiūrint į praėjusius metus, tai iš esmės buvo diskretiškai pasirinkta ne visiškai vadovautis šia formule nustatant MMA“, – sakė A. Dabušinskas.

„Dabar buvo peržiūrėtos darbo užmokesčio prognozės, ir jos buvo pakoreguotos į viršų“, – pažymėjo LB Ekonomikos departamento direktorius.

Šiemet MMA siekia 924 eurus iki mokesčių.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (Lietuvos darbininkų sąjunga) pavaduotojas politinei strategijai ir viešiesiems ryšiams Ričardas Garuolis pabrėžė, kad siektinas vidutinis 50 proc. MMA ir VDU santykis Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojamas ir lyginamas ne visai tiksliai, nes kiekvienoje šalyje yra skirtingi mokesčiai. Anot jo, skaičiuoti reikėtų atlyginimą „į rankas“.

„Jeigu paimti minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį atskaičius mokesčius, nes mokesčiai kiekvienoj šaly yra skirtingi, tai pamatysime visai kitokią situaciją, tai ten pirmauja Belgija – 78 proc. sudaro (MMA ir VDU santykis – BNS), Lietuva ten 12-oj ar 14-oj vietoj iš 22-iejų šalių Europos Sąjungoje“, – teigė R. Garuolis.

Lietuvos verslo konfederacijai (LVK) atstovaujanti Kristina Nemaniūtė-Gagė pabrėžė, jog verslui dėl didesnio gynybos finansavimo labai didės mokestinė našta, o kai kurios įmonės neauga taip greitai, kad lengvai pakeltų tokią naštą.

„Matydami ir vertindami minimalią algą mes turim nepamiršti, kad bus gynybos mokesčiai verslui. (…) Iš esmės, jeigu iš to ekonomikos lėtėjimo jau išeinam, bet tikrai yra sektorių, kurie taip greitai neauga“, – tarybos posėdyje teigė ji.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė BNS antradienį sakė, kad LB pasiūlytas 1070 eurų MMA dydis turėtų būti „startinė linija“, nuo kurios turėtų prasidėti verslo ir darbuotojų derybos.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos laikinasis vadovas Emilis Ruželė teigė, kad toks MMA būtų per didelė našta verslui, ypač diskutuojant apie galimą pelno ir kitų mokesčių didinimą gynybos reikmėms.

www.tv3.lt

Site Footer