Vidutinės gaunamos pajamos netenkina darbuotojų, jie nori, kad alga didėtų kasmet. Tuo metu finansų specialistai tam nepritaria. Anot jų, minimali alga negali augti kasmet ir siūlo kitus būdus didinti pajamas.
Kalbėdamas ketvirtadienį surengtame Lietuvos verslo forume „Bitė group“ vadovas Pranas Kuisys pastebėjo, kad pastaruoju metu Lietuvoje darbuotojų vidutinių pajamų augimas stagnuoja.
„Jos auga apie 2 proc. kai tuo metu reikia, kad didėtų 4–5 proc. Reikalingi pokyčiai, nereikėtų žiūrėti į kitų Europos šalių pavyzdžius, nes ten ekonomika irgi stagnuoja.
Lietuvai reikia stambesnių įmonių, stambus kapitalas turi potencialo augimui. Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad 18 mlrd. eurų turime šešėlyje, tai taip pat neskatina ekonomikos augimo. Pinigus reikia ištraukti iš šešėlio“, – komentavo P. Kuisys.
Taip pat jis siūlė, samdyti darbuotojus, kurie žinotų, ne ką, o kaip daryti. Tai yra, kaip kaip keisti įmonę ir jos veiklą daryti efektyvesnę, svarstė P. Kuisys.
Siūlo nebedidinti algų
Viena iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto steigėjų, ekonomistė Elena Leontjeva svarstė, kad Lietuva jau neva tapo aukštų pajamų šalimi.
„Tačiau greitas augimas, kaip ir greitas valgymas, lemia persisotinimą. Tai nėra sveikas maistas, nes didele dalimi minimalios algos didinimas nesutampa su darbo našumu.
Žmonės jaučiasi alkani, jie nori gerovės ir didesnių pajamų. Tačiau jie nebeturi alkio pastangoms. Jeigu valdžia ir toliau didins pajamas, nebus sveiko pajamų augimo. Turi didėti ne tik atlyginimas, bet ir darbuotojų našumas“, – apie algas kalbėjo ekonomistė.
Ji irgi atkreipė dėmesį į neapskaitomos ekonomikos mastą ir ragino valdžią ne didinti mokesčius verslams, bet traukti pinigus iš šešėlio.
„Jeigu didės mokesčiai, augs ir šešėlinė ekonomika“, – prognozavo E. Leontjeva.
Būtinybė patiems kurti, o ne laukti investuotojų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad Lietuvai reikia žiūrėti į tas šalis, kurios judą į priekį.
„O į priekį juda tos šalys, kurios nuo investicijų pereina į inovacijas. Turėtume patys kurti ir gaminti, o ne dirbti pagal kitų įmonių užsakymus.
Tačiau šiuo metu esame tame taške, kai patys turime kviesti užsienio investuotojus. Nes patiems kurti inovacijas reikia laiko ir investicijų“, – komentavo ekonomistas.
Jis tikino, kad, pasiekus aukščiausią lygį, užsienio investicijų nebereikia.
„Tada verslas auga ir pati įmonė gali eksportuoti. Tačiau tam dar nesame priaugę, dar nekuriame patys naujovių. Todėl mums yra svarbūs užsienio investuotojai ir jų pinigai“, – pastebėjo T. Povilauskas.
Trukdo stambiam verslui
P. Kuisys komentavo, kad maži dalykai mažėja, o stambūs – stambėja. Anot jo, tai galioja ir verslams.
„Todėl ir reikia pritraukti užsienio kapitalą. Reikia stambesnių verslų. Būtina pritraukti žmonių, kurie mąsto kitaip.
Tačiau Lietuvos reguliuotojai į stambų verslą žiūri konservatyviai. Jie į stambėjimą žiūri, kaip į blogį, o tokį požiūrį reikėtų keisti“, – tikino jis.
E. Leontjeva irgi pastebėjo, kad Konkurencijos taryba stabdo visiškai normalius verslų susijungimus.
„Įmonėms tarsi siunčiama žinutė, kad jos negali stambėti, o turi išlaikyti išskaidytą verslą“, – sakė ekonomistė.
Anot jos šiuo metu, dėl geopolitinės situacijos Lietuvai ypatingai reikalingos užsienio investicijos.
„Tai yra tarsi pasitikėjimo signalas ne tik kitoms užsienio, bet ir Lietuvos įmonėms, kad jos neskubėtų bėgti, bet pasiliktų pas mus.
O valdžios pinigų verslui nereikia, tegu tik netrukdo jam augti, o pinigus tegu skiria gynybai“, – komentavo ekonomistė.
