Kai per Kūčias Raseinių rajone šeimoje galimai buvo sumušta dvejų metų mergytė, sujudo visos tarnybos, nes paaiškėjo, kad šeima, kurioje 19-metė mama augino dvynukes mergaites, nebuvo domėtasi nepakankamai, nors mama pagimdė pati būdama nepilnametė, o tai savaime reiškia, kad tokia šeima būtinai turi gauti socialines paslaugas iš savivaldybių institucijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo Raseinių rajono atvejo analizę, kad ateityje tokių atvejų būtų išvengta. Kaip žinoma, Raseinių rajone smurtu prieš dvejų metų mergytę įtariama 19-os metų jos mama Greta Opulskytė ir jos širdies draugas 22-ejų Vytautas Juškevičius, kuris nėra dvynukių tėtis. Mergaitė kurį laiką buvo panirusi į komą, situacija buvo itin rimta, tačiau neseniai pranešta, kad mažametė atsigavo, tačiau dėl sumušimų prarado vieną inkstą. G. Opulskytės mama Jovita Opulskienė viešai abejojo dukters kaltumu ir labiau svarstė apie neigiamą naujojo dukros širdies draugo įtaką.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė yra teigusi, kad vaiko teisių gynėjai neturėjo jokios neigiamos informacijos apie vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje. Bet kadangi mama pagimdė dar būdama nepilnametė, susidomėta, ar šeimai buvo teiktos kokios nors socialinės paslaugos iš savivaldybių institucijų pusės.
Pristatydama išvadas socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė minėjo, kad iš viso identifikuotos keturios problemos. Pirmiausia, specialistai ne visuomet išklauso vaiko nuomonę, ne visuomet turi tam įgūdžių ir nebūtinai atsižvelgia į tai priimdami sprendimus. Nors Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje viceministrė šiuo aspektu nekalbėjo konkrečiai apie G. Opulskytės šeimą, bet kadangi nagrinėtas būtent šis atvejis, tai iš to galima spręsti, kad vaikai galėjo signalizuoti kažką, kas jiems nepatinka.
Antrąja problema įvardyta, kad tarnybos netinkamai įgyvendina vaiko teisę gauti pagalbą, nes kai kuriais atvejais tėvai ar globėjai atsisako pagalbos, paslaugų, o socialinės tarnybos su tuo paprasčiausiai sutinka, todėl ateityje gali prireikti griežtinti pasekmes dėl pagalbos atsisakymo. Ši įvardyta problema gali atskleisti, kad Raseinių atveju kažkuriuo metu pagalbos ir paslaugų buvo atsisakyta.
Trečiąja problema įvardyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai turėtų aktyviau dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose, kad būtų atstovaujama vaiko teisių interesams. Atvejo vadybos posėdžiuose paprastai dalyvauja įvairių institucijų atstovai, bet tik vaiko teisių specialistai situaciją vertina labiausiai iš vaiko požiūrio taško. Šiuo konkrečiu atveju, kadangi iki tol vaiko teisių pažeidimų nefiksuota, viceministrė užsiminė, jog Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atvejį tarsi perdavė labiau socialiniams darbuotojams.
Viceministrė V. Augienė taip pat teigė, kad Raseinių atveju jauna dvynukes auginanti mama pati augo sąlygose, kurios galėjo lemti žinių stoką savarankiškam gyvenimui. Ir nors mama, regis, rūpinosi savo dvynukėmis, kabinosi į gyvenimą, tačiau tarnybos galėjo nuspėti, kad kai paslaugos turėjo būti teikiamos toliau būtent dėl to, kad mama pati yra iš sudėtingesnės aplinkos, pastojo jauna, o tai jau rodo tam tikras rizikas.
Galiausiai, ketvirtąja problema tapo nepakankamas šeimos motyvavimas priimti pagalbą ir paslaugas. Kitaip tariant, socialiniai darbuotojai dažniau lanko šeimas, informuoja apie galimas paslaugas, bet neįkalbinėja jomis pasinaudoti arba nemato tam prasmės.
V. Augienei įvardijus pamatytas problemas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, dabartinis Seimo narys Linas Kukuraitis paklausė, kas konkrečiai nesuveikė Raseinių atveju: „Aš supratau, kad vaiko teisės Raseiniuose perdavė, o specialistai pasiėmė (atvejį), bet, galiausiai, pametė žmogų kažkuriuo metu. Ir čia vaiko teisės tos kontrolės pristigo? Aš bandau suprasti, kas iš tiesų įvyko Raseiniuose?“
„Taip, mes manome, kad buvo galima. Mes nežinome, ar tai būtų pakeitę situaciją ar įvykį, bet buvo galima bandyti padaryti daugiau ir nepamesti, sustiprinti būtent tą naujai susikūrusią šeimą. Ji nerodė jokių signalų, kad kažkas yra negerai, bet tikrai buvo požymių, kad šeima galėtų stokoti (įgūdžių). Tai ir vadiname nutrūkimu“, – sakė V. Augienė.
Kaip žinoma, jauna dvynukių mama neseniai buvo išsiskyrusi su mergaičių tėčiu ir užmezgusi ryšius su nauju draugu.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nepilnamečių mamų skaičius kasmet vis mažėja. Jeigu 2017 m., vaikučius pagimdė 207 mamos, kurioms pačioms buvo 15-17 m. ir 4 mamos iki 15 m., tai 2021 m. vaikus pagimdė 94-ios 15-17 m. merginos ir 4 mergaitės iki 15 m.
