Pasirodžius žiniai, kad mirė tėvo pro langą išmestas penkių mėnesių kūdikis, tragediją kai kas ėmė lyginti su Matuko istorija, kai 2017 metais mirė motinos ir patėvio žiauriai sumuštas keturmetis berniukas Matas. Nors kiekviena vaiko mirtis yra tragiška ir su niekuo nepalyginama, abiejose istorijose galima įžvelgti panašumų. Šią savaitę mirusio kūdikio ir Matuko atveju smurtautojai turėjo bendrą ypatybę ir aiškėja pagrindinis šių tragedijų kaltininkas – abu vartojo psichoaktyviąsias medžiagas.
„Jeigu lygintume vaiko teisių apsaugos sistemos reformą paskatinusią ir pastarųjų dienų tragedijas, jas vienija priklausomybės. Abiem atvejais nusikaltimai prieš bejėgį vaiką buvo padaryti nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių žmonių“, – komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Jos teigimu, dirbant su šeimomis, ypač svarbu gebėti identifikuoti priklausomybės simptomus, jų įtaką žmogaus elgesiui, šeimos gerovei, teikti intensyvią pagalbą šeimai, vaikams, taikyti motyvavimo technikas, nukreipti šeimos narius paslaugoms.
Taip pat svarbu psichoaktyviąsias medžiagas vartojančiam asmeniui priimti visą reikalingą pagalbą padedančia įveikti priklausomybę, keisti savo elgesį.
„Skaudu, kai alkoholį, narkotikus ar kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas vartojantys suaugusieji apleidžia savo vaikus, prieš juos smurtauja. Jeigu šeimoje yra priklausomas žmogus, pagalba reikalinga visai šeimai, kad ji galėtų sveikti kartu“, – teigia I. Skuodienė.
Matuko mirtis – tragedija, išjudinusi nusistovėjusią tvarką
Prieš šešerius metus. 2017 m. sausio 27 d. ,nuo motinos ir patėvio rankos mirė vos ketverių berniukas, vardu Matas.
Skaudi tragedija tapo atspirties tašku keisti nusistovėjusią tvarką. Matuko reforma praminti pokyčiai pakeitė smurto atvejų kryptį žemyn. Jei 2017-siais smurto atvejų skaičius buvo net 5625, tai 2020-siais – 2877.
Pasak I. Skuodienės, Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma iš esmės pakeitė vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje.
Šiuo metu vaiko teisių gynėjai į pranešimus reaguoja visą parą visoje Lietuvoje. Iki reformos, kai vaiko teisių apsaugą įgyvendino savivaldybės, reaguojama buvo tik darbo valandomis.
„Dabar reaguojame visais atvejais, kai gauname pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Reaguojame į bet kokia forma gaunamą pranešimą – raštu, žodžiu ir pan.“,– sako I. Skuodienė.
Reagavimui nustatyti konkretūs terminai. Priklausomai nuo atvejo sudėtingumo reaguojame per 1 valandą, 6 valandas arba 3 darbo dienas. Pilnai vaiko situacija įvertinama iki 5 darbų dienų, smurto atveju iki 3 d. d.
Kitas pokytis – atskirtas sprendimų priėmimas ir paslaugų teikimas.
„Vaiko teisių gynėjai įgalinti priimti objektyvius sprendimus atsižvelgiant tik į geriausius vaiko interesus. Taip pat vaiko teisių gynėjai gali inicijuoti pagalbos teikimą. Iki reformos tiek sprendimo priėmėjas, tiek pagalbos teikėjas buvo savivaldybė. Šiuo metu mes veikiame kartu su paslaugų teikėjais, t. y. mes inicijuojame pagalbą, o savivaldybės įstaigų atstovai pagalbą vaikui ir šeimai teikia“, – paaiškina tarnybos vadovė.
Po reformos pasiketė ir požiūris į galimo smurto atvejus. Jis tapo kompleksinis – į konkretaus vaiko situacijos sprendimą įsitraukia psichologai, mokyklos socialinis darbuotojas, vaiko teisių gynėjai, policijos pareigūnai ir paslaugos poreikis dėliojamas kompleksiniu bei individualiu požiūriu.
Be to, nuo 2018 m. skiriamas didesnis dėmesys vaiko nuomonės išklausymui.
„Tai reiškia, kad vertinant pagalbos vaikui ir šeimai poreikį pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko nuomonę ir jo geriausius interesus. O šiais metais vaiko teisių gynėjai išleido ir Vaiko nuomonės išklausymo vadovą – metodinį leidinį, skirtą su vaikais dirbantiems specialistams“, – teigia I. Skuodienė.
Taip pat po reformos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje atsirado mobiliosios komandos. Ši specialistų komanda ypatingais atvejais vyksta į šeimas ir gali suteikti pagalbą čia ir dabar.
Sistema pasikeitė, o visuomenė?
Nepaisant to, kad sistema pasikeitė, visuomenės pokytis neįvyksta taip greitai, pažymi I. Skuodienė.
„Matome, kad visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau šiandien to dar nepakanka, kad visi vaikai gyventų be smurto“, – pažymi I. Skuodienė.
„Nors pastebime tendenciją, kad gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o taip pat ir apie galimą smurtą prieš vaikus, kasmet daugėja, bet apie 50 proc. žmonių konkrečiose situacijose vis dar sunkiai identifikuoja smurtą“, – priduria ji.
Dažnai visuomenėje, kalbėdami apie smurtą, žmonės linkę jį susieti tik su fiziniais veiksmais. Tačiau egzistuoja ir kitos smurto rūšys: psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra.
Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, per 2021 m. buvo užfiksuota 2935, per 2022 m. – 3228, o per šių metų dešimties mėnesių laikotarpį – 3325 galimo smurto prieš vaiką atvejai.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad daugiausiai smurtą prieš vaikus panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.
Ragina pastebėti ir pranešti apie vaiko teisių pažeidimus
Siekiant, kad vaiko teisių pažeidimų, o ypač skaudžių tragedijų, būtų kuo mažiau, anot I. Skuodienės, labai svarbus pokytis visuomenėje.
„kiekvienam iš mūsų vertėtų būti atidesniems aplinkiniams, mokytis atpažinti ženklus, išduodančius, kad vaikas galimai patiria smurtą“, – pažymi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Vaiko teisės ragina giminaičius, kaimynus ar artimoje šeimos aplinkoje esančius žmones būti dėmesingais, pastebėti šeimoje vykstančius neigiamus pokyčius ir nenutylėti svarbios informacijos, o pranešti apie galimas grėsmes mums ar kitiems vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams. Greitas reagavimas ir laiku suteikta pagalba gali padėti užkirsti kelią tolimesniam smurtui, o kai kada ir tragedijoms.
Siekiant ugdyti visuomenės sąmoningumą ir skatinti gyventojus pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, prieš beveik metus pradėjo veikti Vaiko teisių linija – nemokamas, visuomenei lengvai prieinamas kanalas, skirtas pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, konsultuotis visais vaiko teisių užtikrinimo klausimais.
Savo ruožtu vaiko teisių gynėjai teigia ieškantys būdų ir sprendimų, kaip pažadinti kiekvieno žmogaus, kuris galbūt gyvena smurtą patiriančio vaiko kaimynystėje ar dirba to vaiko mokykloje, pareigos jausmą.
„Dėl to vis kalbame apie būtiną visuomenės švietimą smurto atpažįstamumo tema, organizuojame konferencijas, kuriose ekspertai dalinasi savo įžvalgomis, kaip pastebėti galimus smurto ženklus ir kaip elgtis identifikavus smurtą, taip pat kuriame socialines kampanijas, kad kuo daugiau žmonių šią problemą pamatytų, atpažintų ir neliktų abejingi tiek vaikui, tiek jo problemoms“, – pasakoja I. Skuodienė.
Profesorius R. Kėvalas: tai protu nesuvokiama
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį, lapkričio 22 d., mirė tėvo pro langą išmestas kūdikis.
Profesorius, Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sakė, kad tokia situacija ir kūdikio nužudymas yra protu nesuvokiami dalykai.
„Vakar 18 val. 30 min. kūdikėlis mirė. Buvo sunki galvos smegenų trauma, kuri nesuderinama su gyvybe“, – teigė R. Kėvalas.
„Kiekviena situacija yra baisi, žiauri ir protu nesuvokiama. Tai yra blogai. Vienas dalykas, kūdikio mirtis ir nesvarbu, nuo ko tai būtų, bet tai yra sunkiai suprantama, suvokiama ir sukrečia. Antras dalykas, kūdikio nužudymas – tai yra žiauru“, – sakė R. Kėvalas.
5 mėnesių kūdikio traumą greičiausiai lėmė ne tai, kad vaikas buvo išmestas pro pirmo aukšto langą, o tai, kad prieš vaiką buvo smurtaujama tyčia.
„Trauma buvo ne dėl išmetimo iš pirmo aukšto, o tai yra tyčinė galvos smegenų trauma. Kartais tai vadinama sukrėsto kūdikio sindromu“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Kėvalas.
„Jeigu norite tikslaus mechanizmo, pirmiausia yra supurtymas su metimu ant grindų ar [kito paviršiaus]. Tai yra „klasikinis“ mechanizmas, kuris labai pažeidžia galvos smegenis“, – pridūrė profesorius.
Profesorius pripažino, kad tokių sudėtingų atvejų būna mažai. Vis tik lyginti šios tragedijos su Matuko istorija ar kitu panašiu atveju jis nenorėtų.
„Aš nedrįsčiau lyginti su jokiu kitu atveju, nes kiekvienas yra savitas. Tokie atvejai yra pavieniai. Jų pasaulyje – tiek Europoje, tiek Amerikoje – pasitaiko 15–20 atvejų 100 tūks. gimusiųjų. Lietuvoje kasmet gimsta 25–30 tūkst. naujagimių. Reiškia, teoriškai tokių atvejų turėtų būti nuo 5 iki 10. Jų yra žymiai mažiau“, – kalbėjo prieš šešerius metus mirusį Matuką gydęs profesorius.
Tyrimas perkvalifikuojamas, tėvui bus pareikšti nauji įtarimai
Klaipėdos apygardos prokuratūroje priimtas sprendimas perkvalifikuoti ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl visuomenę sukrėtusio įvykio, kai pro langą buvo išmestas kūdikis. Tai padaryta gavus duomenų iš gydymo įstaigos apie vaiko mirtį.
Ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas lapkričio 18 dieną, kai prie vieno iš Klaipėdoje, Laukininkų gatvėje, esančių daugiabučių rastas ant žemės gulintis 2023 m. gimęs kūdikis. Pirminiais duomenimis, vaiką pro pirmame aukšte esančio buto langą išmetė 1998 m. gimęs tėvas. Vyras sulaikytas įvykio vietoje.
Tyrimą kontroliuojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras lapkričio 20 dieną kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu vyrui skirtas suėmimas dviem savaitėms. Dėl prastos įtariamojo sveikatos būklės šis sprendimas priimtas vyrui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Tiriamos visos galimos aplinkybės, kas galėjo lemti nusikalstamos veikos padarymą.
Medikams, įnirtingai kovojusiems už vaiko gyvybę, informavus, jog kūdikis mirė, tyrimas perkvalifikuotas ir tęsiamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 129 straipsnio („Nužudymas“) 2 dalies 1 p., 2 p. 3 p. ir 6 p. Įtarimas pagal minėtą BK straipsnį asmeniui bus pareikštas, kai tik leis įtariamojo sveikatos būklė.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Kūdikio mirtis priminė Matuko istoriją
Panaši istorija nutiko 2017 m. sausio 27 d., kai nuo motinos ir patėvio rankos mirė vos ketverių berniukas, vardu Matas.
Būtent namuose, kur vaikas nuo pirmosios gyvenimo dienos turėjo jaustis saugus ir ramus, apsuptas meilės ir dėmesio, jis patyrė tai, ko, greičiausiai, nepalinkėtume net savo priešui.
Medikai konstatavo, kad keturmečiui tada buvo suduoti 135 smūgiai rankomis, telefonų, kroviklių laidais. „Į ligoninę jį atvežė jau užmuštą“, – tada žiniasklaidai sakė Kėdainių ligoninėje dirbusi gydytoja, kuri ir priėmė berniuką.
Ir nors teoriškai berniuko gyvybė užgeso gydymo įstaigoje, vis tik gydytojai sutartinai tvirtino, kad namuose suduoti smūgiai buvo mirtini, o išgyventi vilties nebebuvo.
Už nužudymą sulaikyta pora, Monika Kaziukaitytė ir Gediminas Kontenis teisme aršiai kovojo už savo nekaltumą.
Sulaikė Matuko motiną ir patėvį
Praėjus penkiems mėnesiams po tragedijos, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas baigė ikiteisminį tyrimą ir šią bylą perdavė nagrinėti į teismą.
Vaiko motinai buvo pateikti kaltinimai dėl itin žiauraus mažamečio, bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymo.
Jai taip pat pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis. Jos sugyventiniui, anksčiau 2 kartus teistam G.Konteniui pareikšti kaltinimai dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo bei fizinio skausmo sukėlimo.
Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abu jie nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Kaziukaitytė gynėsi, esą vaikelio nė pirštu nelietusi ir bijojusi pasiskųsti dėl Kontenio keršto, o jos sugyventinis atvirkščiai – sako, kad vaikelį iki mirties sumušė jo mama, o jis tik šiek tiek jį padrausmino. Kaltinamojo poziciją yra patvirtinęs ir jo advokatas.
Byla nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose. Tyrimo metu apklausta per 120 asmenų, atlikta 12 ekspertinių tyrimų, juos atliko medikai, teismo medicinos ekspertai, psichiatrai, kriminalistai.
Matuko žudikai išvengė įkalinimo iki gyvos galvos
Nuosprendį berniuko budeliai išgirdo 2018 m. birželį. Kauno apygardos teismas tąkart paskyrė laisvės atėmimo bausmes dėl mirtimi pasibaigusio mažamečio sumušimo jo motinai Monikai Kaziukaitytei ir jos sugyventiniui Gediminui Konteniui.
„Teismas nusprendžia Gediminą Kontenį pripažinti kaltu ir paskirti subendrintą bausmę – 19 metų laisvės atėmimo. (…) Moniką Kaziukaitytę pripažinti kalta ir paskirti subendrintą bausmę – 16 metų laisvės atėmimo“, – tuomet paskelbė teisėjas Albinas Antanaitis.
G. Kontenis taip pat pripažintas pavojingu recidyvistu. Mažamečio tėvui iš abiejų kaltinamųjų teismas priteisė solidariai sumokėti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Prokuroras M. Kaziukaitytei siūlė skirti 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o G. Konteniui – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
G. Kontenis M. Kaziukaitytę viešai kaltino ir prieš nuosprendžio paskelbimą.
„Ne mano rankos vaikelį užmušė. Mano neveiksnumas vaikelį pražudė“, – kalbėjo G. Kontenis prieš išgirsdamas nuosprendį.
M. Kaziukaitytė buvusio sugyventinio žodžių nekomentavo.
Prokurorų teigimu, vaiko mirtį sukėlė abiejų sugyventinių veiksmai. Prokuroras yra sakęs, kad smurtą prieš mažametį pora aiškino auklėjimu: jie tikino vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo.
Šis nusikaltimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje: buvo rengiamos pilietinės akcijos, kurių metu buvo raginama skirti daugiau dėmesio kovai su smurtu prieš vaikus.
Seimas praėjus kelioms savaitėms po nusikaltimo uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymą.
