Vakcina nuo gripo, kuri leistų atsisakyti kasmetinių pakartotinių skiepų ir atlaisvintų mokslininkus nuo užduoties numatyti, kokios atmainos dominuos kiekvieną sezoną, visada buvo vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos mokslinių tyrimų tikslų. Kuriama daugybė skirtingų metodų, pradedant vakcina, sumaišyta iš 80 tūkst. baltymų, ir baigiant vakcinomis, kurios naudoja mRNA technologiją, kuri buvo tokia sėkminga kovojant su COVID-19.
Vakcinos platforma, kuria žadamas vienkartinis gripo problemos sprendimas, ką tik buvo išbandyta su potencialia pandemine atmaina, o ją sukūrę mokslininkai teigia, kad rezultatai iš tiesų labai daug žadantys, skelbia portalas „IFL Science“.
„Manau, kad tai reiškia, jog per 5–10 metų bus realu gauti vienkartinį skiepą nuo gripo“, – pareiškime teigė autorius Jonah Sacha iš Oregono (JAV) sveikatos ir mokslo universiteto.
Bandymas buvo sėkmingas
Šį kartą mokslininkai pertvarkė vakcinos platformą, kurią jie taip pat naudoja tuberkuliozei ir ŽIV gydyti, o ŽIV vakcinos kandidatė jau dalyvauja klinikiniuose tyrimuose. Platformoje naudojamas vektorius – kitas virusas, kuris nesukelia žmonėms rimtų ligų, bet gali būti naudojamas kaip patogeno, nuo kurio norima skiepyti, nešiotojas.
Šiuo atveju tas nešiotojas yra citomegalovirusas (CMV). Dauguma iš mūsų juo užsikrečia per savo gyvenimą, tačiau simptomai pasireiškia retai arba visai nepasireiškia. Mokslininkai sukūrė virusą taip, kad jame būtų mažų liūdnai pagarsėjusios gripo atmainos, kuri sukėlė 1918 m. pandemiją, dažnai (neteisingai) vadinamą „ispaniškuoju gripu“, dalelių.
Komanda paskiepijo 11 Mauricijaus cynomolgus beždžionių makakų, o po to jas paveikė kur kas modernesne gripo atmaina – paukščių H5N1, kuri šiuo metu cirkuliuoja tarp JAV melžiamų karvių ir smogia kitoms žinduolių rūšims visame pasaulyje.
Nepaisant to, kad štamas, kurio pagrindu buvo sukurta vakcina, buvo beveik šimtmečiu ankstesnis, šešios iš 11 beždžionių išgyveno po H5N1 – mirtinai pavojingos gripo atmainos.
„Ji suveikė, nes viruso vidinis baltymas buvo labai gerai išsilaikęs, – paaiškino J. Sacha. – Taip gerai, kad net ir po beveik 100 metų evoliucijos virusas negali pakeisti šių itin svarbių savo dalių“.
Tai ir yra esmė, kodėl šis tyrimas gali būti toks įdomus. Jis žada sukurti vakciną, nukreiptą į tas gripo viruso dalis, kurios išlieka išsaugotos ilgą laiką, net ir tuo metu, kai jis taip efektyviai persitvarko ir mutuoja, kad niekada negalime žinoti, kada atsiras pandeminį potencialą turintis štamas.
Galimos skaudžios pasekmės
Ekspertai įspėjo apie galimas pasekmes, jei paukščių gripas nuolat plis tarp žmonių. Neskaitant to, kad dar net nesibaigė paskutinė pandemija, su kuria teko susidurti, H5N1 atmaina, pritaikyta plisti tarp žmonių, gali sukelti pražūtingus ligų protrūkius, jei nebus suvaldyta.
„Įkvėpus aerozolio pavidalo H5N1 gripo viruso, įvyksta kaskada įvykių, galinčių sukelti kvėpavimo nepakankamumą, – sakė vienas iš autorių daktaras Simonas Barratas-Bojausas iš Pitsburgo universiteto. – Vakcinos sukeltas imunitetas buvo pakankamas, kad apribotų viruso infekciją ir plaučių pažeidimą, apsaugodamas beždžiones nuo šios labai sunkios infekcijos“.
Tikėkimės, kad atnaujinta CMV pagrindu sukurta vakcina žmonėms ir mums suveiktų taip pat.
„Tai labai perspektyvus metodas“
Akivaizdu, kad prieš pateikiant tokią vakciną rinkai reikės atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir klinikinių bandymų, tačiau mokslininkai yra optimistiškai nusiteikę, kad su tuo susiję terminai gali būti trumpesni, nei manote. J. Sacha mano, kad ne dešimtmečius, o „penkerius metus ar mažiau“ – ir ne tik gripo atveju.
„Pandemijos potencialą turintiems virusams labai svarbu turėti kažką panašaus. Mes nusprendėme išbandyti gripą, bet nežinome, kas bus toliau, – sakė jis. – Tai labai perspektyvus metodas“.
Daugiau jokių kasmetinių skiepų nuo gripo? Galimas apsisaugojimas nuo kitos pandemijos? Ar galime išdrįsti tikėtis, kad pagaliau pasieksime šiuos tikslus? Galbūt.
„Tai didžiulis pokytis per mūsų gyvenimą, – užbaigė J. Sacha. – Nėra abejonių, kad esame ant naujos kartos kovos su infekcinėmis ligomis slenksčio“.
