Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto, ar Lietuva per kelerius metus mokyklose turėtų palaipsniui atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos. Būtent tokį tikslą užsibrėžė Latvija ir planuoja jį įgyvendinti 2026 metais.
Tiesa, kai kurie Lietuvos švietimo bendruomenės nariai tvirtina, kad tokie ministerijos užmojai Lietuvai kaip tik nepalankūs, mat mokėti priešo kalbą – privalumas, o ne trūkumas. O ir esą susikalbėti su atvykstančiais ukrainiečiais žinant šią kalbą kur kas paprasčiau.
Ukrainietė Salomija ir lietuvaitė Mila dabar geriausios draugės, nors susipažinti teko liūdnomis aplinkybėmis, kai Salomija kartu maža sesute, mama ir teta, Rusijai užpuolus Ukrainą, atvyko prieglobsčio ieškoti Lietuvoje. Juos priglaudė vilniečio Žilvino šeima ir dabar jo dukrelė ir ukrainiečių mergytės – neišskiriamos draugės. Dainuoja ukrainiečių ir lietuvių dainas, moko viena kitą savo gimtųjų kalbų.
Žilvinas sako, kad jiems su žmona rusų kalbos mokėjimas, šiuo atveju, pasitarnavo, nes padėjo puikiai susikalbėti su atvykėlėmis. O ir dukrelė, pusę metų pagyvenusi kartu, puikiai pramoko rusų kalbos, nors kiek maišytos su ukrainiečių.
„Būtent rusų kalba padėjo joms išaiškinti, ką vienas ar kitas lietuviškas žodis reiškia“, – sako Žilvinas.
Lietuvoje būtent rusų kalbos mokytis mokyklose kaip antros užsienio kasmet pasirenka daugiausiai vaikų. Šiais metais ją pasirinko maždaug 15 tūkst. moksleivių, kai vokiečių pasirinko apie 5 tūkst., o prancūzų – kiek mažiau nei 2 tūkst.
Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prakalbo svarstanti ateityje pasekti Latvijos pavyzdžiu, kuri 2026-aisiais sako ketinanti atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos, dėstymo mokyklose.
„Vertiname situaciją realistiškai, kad šiai dienai dar trūktų labai daug mokytojų, jei artimame laikotarpyje, siektume, kad rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos neliktų“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Viceministras tvirtina, kad bent jau kol kas tokiam planui įgyvendinti truktų kitų kalbų mokytojų.
„Norint, kad neliktų rusų kalbos, kasmet reikėtų 50–80 mokytojų, kurie būtų ne rusų kalbos“, – sako R. Skaudžius.
O anot ukrainiečius priglaudusio Žilvino, siekis atsisakyti rusų kalbos apskritai yra klaidingas. Mat tai kalba, kuri dabar smarkiai padeda susikomunikuoti su ukrainiečiais. Tačiau ir strategiškai ją žinoti esą privalumas, o ne trūkumas.
„Uždrausdami mokyti rusų kalbą, mes negalim perkelti pačios Lietuvos prie Vokietijos sienų, mes visad turėsime tą kaimyną, tai žinojimas, ką jis kalba – privalumas“, – tikina Žilvinas.
Paklausėme lietuvių – ar reikėtų iš mokyklų šalinti rusų kalbą, kaip antrąją užsienio? Štai, ką jie sako:
„Tikrai nereikia. Aš pati moku kalbą ir mano vaikai dabar nemoka, ir tikrai sakyčiau, kad nereikia, nes ji tikrai reikalinga, daug kur įmanoma su ja susišnekėti.“
„Aš manau, kad vis dėlto turėtų likti.“
„Kalba niekada nemaišo ir nereikia ją ant pečių nešioti, juk kiek mokėsime kalbų, būsime laisvesni visam pasaulyje.“
„Gal ir reikėtų, jei ji pripažinta kaip teroristine valstybe, gal ir ne…“
„Manyčiau, kad ne. Nes kalbos mokėjimas nieko neįpareigoja, bet suteikia daug galimybių, kaip ir kiekviena užsienio kalba.“
„Kažkaip man atrodė, kad rusų kalba niekuomet nereikalinga, o pačiai irgi sekėsi labai šiaip sau.“
„Reikalinga kalba, kaip ir anglų, kaip ir lenkų, ar prancūzų.“
„Šalinti dar kol kas nereiktų manau.“
„Daug rusakalbių yra pas mus.“
„Gyvenam šali, ir tyko daug pavojų, tai suprasti reikia, bet svarbu, kad būtų balansas.“
„Aš sakyčiau, kad nereikėtų. Aš nesu tų senovinių pažiūrų, kad ryšiai ir kaimynyste. Bet gyvenime, ką moki – ant pečių nenešioji.“
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad nors rusų kalba per šimtmečius istorijos įgavo agresijos ir prievartos atspalvį, jos šalinimas neturėtų jokios naudos.
„Rusų kalbos mokėjimas teikia privalumą dviem aspektais – mes galime bendrauti su ukrainiečiais, kurie yra Lietuvoje. Antras dalykas – pasiklausome Youtube kanale rusų opozicijos, kuri pasisako objektyviai apie tai ir teikia žinią mums apie įvykius Ukrainoje. Yra akivaizdus privalumas tos kalbos mokėjimo“, – tikina S. Jurkevičius.
Panevėžio progimnazijos direktorė sako, kad prievarta drausti rusų kalbos nevertėtų. Jų mokykloje jau šiais metais rusų pasirinko perpus mažiau mokinių, nei pernai. Tačiau direktorė tvirtina, kad mokėti rusų šiuolaikiniame kontekste – kaip tik vertinga.
„Tai yra kalba, užsienio kalba, priešo kalba šiuo atveju, bet juk priešo kalbą turim mokėti“, – sako „Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė.
Prezidento patarėja sako, kad kol kas pagrindinis siekis – užtikrinti Lietuvos mokiniams galimybę pasirinkti daugiau užsienio kalbų. Esą dabar tam trūksta mokytojų.
„Kad būtų prieinamas pasirinkimas įvairiose mokyklose mokytis vokiečių, prancūzų, italų, ispanų kalbų, kad būtų balansas tarp kalbų, kurių būtų mokoma mūsų mokyklose“, – teigia prezidento patarėja Jolanta Urbanovič.
Anot prezidento patarėjos, plečiant kitų užsienio kalbų mokymo pajėgas, stengiantis užtikrinti balansą tarp užsienio kalbų mokymo, natūralu, kad ateityje rusų kalbos mokytojų, kurių dabar yra 800, liks mažiau. Esą joms reikės persikvalifikuoti.
