Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijos turėtų būti kaip trečia priemonė, o pirmiausia visi turėtume taupyti energiją, kol tapsime visiškai energetiškai savarankiški.
Ar įspėjote Ingridos Šimonytės vyriausybę apie tai, kad elektros rinkos liberalizavimas, kurį ekonomistas Raimondas Kuodis vadina „lochatronu“, pagal žodį „lochas“, baigsis šitokiu fiasko – kalbant ir apie sąskaitas, kurias gavo socialiai neapsaugoti žmonės, ir „Perlo energijos“ susidirbimą? Ar ką nors darėte, kad šitie dalykai neatsitiktų?
Visų pirma, aš pavadinčiau tai ne fiasko, o Putino karu Ukrainoje ir situacija energetikoje, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa, ir visas pasaulis. Mūsų solidarumas šiame kare yra vienas svarbiausių dalykų, kurie lemia mūsų žingsnius, kad mes ir toliau padėtume savo broliams ukrainiečiams kariauti šitą karą. Energijos kainos yra būtent šito nulemtos.
Kodėl tada kitose Europos valstybėse kainos yra daug mažesnės nei Lietuvoje ir Baltijos šalyse?
Aš manau, kad skirtingose valstybėse yra labai skirtingos situacijos. Kai kurios iš jų buvo geriau pasiruošusios, kai kurios iš jų turėjo daug daugiau alternatyvių energijos išteklių negu turime mes. Kitose valstybėse pasiruošimas buvo padarytas prieš 5 ar 10 metų. Ten yra daugiau vėjo jėgainių, daugiau atominių, o Lietuva šito dalyko neturėjo.
Projektas, kurį būtent mūsų vyriausybė pateikė dar balandžio mėnesį, 2,2 milijardo eurų, kurie buvo investuoti tiek amortizuoti elektros kainoms, tiek investicijoms į atsinaujinančius išteklius, tiek padėti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, lyginant su mūsų valstybės BVP buvo didžiausios apimties visoje Europos Sąjungoje.
Ko konkrečiai imsitės amortizuodami kainas?
Tikrai turėsime priemonių. Ir turėjome – kaip minėjau, 300 milijonų eurų buvo investuota gyventojų pajamų didinimą tam, kad jie galėtų padengti didėjančias kainas. Bet mes turime suprasti, kad valstybės pagrindinė kryptis nuo šių metų pradžios yra ta, kad mes turime didinti savo rezervą, mes turime kaupti energijos išteklius, kuriais galėtume po to naudotis, turime mažinti vartojimą. Tada visi kompensaciniai mechanizmai turi būti kaip trečia priemonė, kuri mums padėtų išlaukti šį sunkų etapą, kol mes galėsime būti visiškai savarankiški.
Ką reiškia mažinti vartojimą? Tokia amžina Žemės diena, kai visi išsijungia elektrą?
Aš manau, kad mes visi turime taupyti. Kiekvienas iš mūsų, kiekvienas namų ūkis. Mes turime taupyti energiją, kuri šiai dienai yra labai brangi.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
