NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pateikia naują Aljanso rytinio flango gynybos planą, nes yra pripažįstama, kad tiek karių, kiek yra dabar – nepakanka, rašo „Financial Times“.
NATO generalinis sekretorius „Financial Times“ sakė, kad naujasis karinis planas, dėl kurio bus susitarta kasmetiniame aljanso lyderių susitikime šią savaitę, drastiškai pagerins Aljanso rytinių sienų gynybą, nukreipdamas dėmesį nuo bet kokios invazijos atgrasymo į visišką Aljanso gynybą.
Estijos ministrė pirmininkė prieš kelias dienas pareiškė, kad pagal dabartinę gynybos doktriną Baltijos šalys būtų „ištrintos iš žemėlapio“ , kol NATO po 180 dienų mėgintų kontratakuoti iš išlaisvinti regioną.
„Mes niekada nesidaliname operatyvinių planų detalėmis“, – sakė Stoltenbergas. „Tačiau galiu jus užtikrinti, kad dešimtmečius galėjome apsaugoti šalis, besiribojančias su Rusija, pakoreguodami savo buvimą pagal grėsmės vertinimą. Mes tai darėme anksčiau ir darysime dabar“.
Aljansas „labai sustiprins“ savo gynybą Rytų Europoje, sakė jis ir pažadėjo, kad Rusija nesugebės užimti Estijos sostinės Talino „taip pat, kaip ji nesugebėjo užimti Kirkeneso miesto šiaurės Norvegijoje ar Vakarų Berlyno Šaltojo karo metu“.
Naujoji „strateginė koncepcija“, kuri bus pasirašyta antradienį prasidėsiančiame Madrido viršūnių susitikime, apibrėš ateinančio dešimtmečio tikslus ir metodus bei sutars dėl smarkiai išplėsto plano, kaip apginti savo sąjungininkus. Naujoji strategija reikalinga reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.
Stoltenbergas sakė, kad Rusija būs laikoma „tiesiogine ir betarpiška grėsme mūsų saugumui“.
Viršūnių susitikimas surengtas Maskvai didinant įtampą Baltijos šalių regione ir grasinant Lietuvai dėl sankcijų kroviniams, gabenamiems į Kaliningradą. NATO ilgą laiką įvardijo, kad Kaliningrado klausimas gali sukelti įtampą regione.
Stoltenbergas sakė, kad nesiryžta spėlioti, ar Rusijos grasinimai buvo skirti sužlugdyti NATO viršūnių susitikimą, ar tik sutapimas, tačiau kardo žvanginimas „primena mums tai, ką labai gerai žinome“.
„Nesvarbu, ar tai atsitiks prieš NATO viršūnių susitikimą, iškart po jo ar ilgai po jo, tai nekeičia tikrovės“, – sakė jis. „Turime būti pasiruošę“.
Dabartinė NATO gynybos pozicija Baltijos šalyse apima apie 8000 užsienio karių, jie čia tam, kad atgrasytų bet kokią galimą invaziją. Sutinkama, kad karių yra per mažai, o atgrasymo – nebeužtenka.
Stoltenbergas sakė, kad Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas komentarai dėl savo šalies gynybos „atspindi jos susirūpinimą“, ir pridūrė, kad „būtent šiais klausimais“ jis diskutavo su ja ir su Lietuvos bei Latvijos vadovais.
„Jie dešimtmečius gyveno sovietų valdžioje. Jie žino, ką reiškia būti okupuotiems“, – sakė Stoltenbergas.
„Sutinku, kad (Kallas) nori daugiau NATO regione ir galiu jai pažadėti daugiau buvimo“.
