Palangos gelbėtojai įsigijo vienintelį tokį droną Baltijos šalyse, kuris gelbės skęstančius žmones. Aparatas toks galingas ir greitas, kad į nelaimės vietą atskirs greičiau nei sraigtasparnis ar atskubės gelbėtojai vandens motociklu. O tai reiškia dvigubai daugiau išgelbėtų gyvybių.
Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pristato naujausią pirkinį. Tai vienintelis toks Baltijos šalyse dronas, kuris nuo šiol gelbės skęstančius žmones skraidindamas jiems gelbėjimosi ratą.
„Jis gali transportuoti, traukti, bet vis dėlto mes nutarėm, kad saugiau ir greičiau skęstančiam žmogui, kad jis pristatytų, paduotų tiesiai į rankas gelbėjimosi ratą. Jis nusileidžia toliau nuo žmogaus, kad jo nesužalot, atkabina lyną ir skrenda atgal. Jei yra antras skendimas, jam kabinamas antras ratas ir jis toliau pilotuoja“, – pasakoja J. Pirožnikas.
Kad pademonstruotų naują pirkinį, gelbėtojai surengė pasirodymą. Dronas atskrenda iki jūroje skęstantį poilsiautoją vaidinančio gelbėtojo ir išmeta jam gelbėjimosi ratą. Tokį drono pasirodymą stebintys poilsiautojai neslepia susižavėjimo.
„Labai teisingai. Labai greitai lekia, tiksliai nuleidžia pagalbos priemonę ir vėl grįžta“, – sako poilsautojas.
„Puiku, šaunu labai. Kad va nereikia, jei toliau žmogus nuplaukęs, gelbėtojui nereikia skubėti. Numesta ir žmogus išplaukti gali“, – džiaugiasi kalbinta moteris.
Vokietijoje pagamintas dronas yra pirmasis Baltijos šalyse. Nebijo iki 15 metrų per sekundę siekiančio vėjo, ore jis gali išbūti daugiau nei valandą, aparato greitis – 70 kilometrų per valandą, o pakilti jis gali pert tris sekundes.
„Ta pauzė, kuri yra kol žmogus, gelbėtojas bėga iki vandens, kol plaukia ir taip toliau yra labai brangi. Tai mes tą laiką per pusę nupjaunam“, – pasakoja bendrovės „Agrodronas“ įkūrėjas Mindaugas Dorelis.
Dronas pagalbos prašančius pasiekia ten, kur kitos priemonės negalėtų.
„Kur negali nei vandens motociklas tokiu greičiu atlikti, nei sraigtasparnis, nei kas kitas“, – teigia J. Pirožnikas.
Dronas budės prie Palangos gelbėjimo stoties. Nuo jos jis gali nuskristi dvylika kilometrų, tad pasieks ir Šventąją, kurioje, beje, šiemet jau skendo dvi moterys. Droną valdo apmokyti gelbėtojai, budintys visose pamainose.
„Mes turim kitus dronus, kurie dirba pas mus. Yra ir garsiakalbis, ir termokamera, termovizorius, kur nakties metu matom žmogus kur vandenyje jei reikia. Su šviesa yra dronas su galingu prožektoriumi kuris apšviečia“, – sako Palangos gelbėtojų vadas.
Droną už 12 tūkst. eurų nusipirko patys gelbėtojai. Per metus visam gelbėtojų darbui bei atlyginimams savivaldybė skiria 380 000 eurų. O kaip šiuos pinigus paskirsto ir ką perka, jau pačių gelbėtojų reikalas. Tiesa, kurorto meras žada, kad galbūt iš miesto biudžeto skirs papildomai pinigų antram tokiam aparatui įsigyti kitais metais.
„Nereikia taupyti ant žmonių gyvybių. Tai jei jis pasiteisins ir išgelbės ne vieną gyvybę, galėsim galvoti apie tai“, – teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Tokio modelio dronus naudoja ir kitų vakarų Europos šalių gelbėtojai bei policija. Vieni, kaip ir palangiškių, skirti žmonėms gelbėti, o kiti – tvarkai palaikyti. Štai, pavyzdžiui, prie drono pritvirtintas tam tikras mechanizmas gali mėtyti ašarinių dujų užtaisus į riaušininkų minias.
