NATO generalinis sekretorius Markas Rutte viešai pareiškė, kad Rusija rengiasi ilgalaikei konfrontacijai ir įspėjo, kad Aljansas nėra pasiruošęs tam, kas jo laukia po 4-5 metų. TV3 „Specialioje diskusijų laidoje“ apie tai kalbėjęs gynybos ekspertas Aurimas Navys teigia, kad Lietuva jau gyvena karo sąlygomis, todėl reikėtų galvoti ne apie tai, kas laukia po 4-5 metų, o apie tai, kas gali grėsti jau šiandien.
Praėjusią savaitę M. Rutte pranešime įspėjo, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, gali įvykti ir su NATO.
„Mes nesame pasirengę tam, kas mūsų laukia po ketverių ar penkerių metų. Pavojus visu greičiu juda mūsų link. Rusija rengiasi ilgalaikei konfrontacijai. Su Ukraina. Ir su mumis. Tai, kas vyksta Ukrainoje, gali nutikti ir čia“, – praėjusią savaitę kalbėjo NATO vadovas Markas Rutte.
Pasak A. Navio, Lietuva jau gyvena karo sąlygomis, todėl reikėtų galvoti ne tik apie ateities perspektyvą, bet ir apie tai, kas gali grėsti jau šiandien ar rytoj.
„Jei mes kalbėtume, ir esame kalbėję praėjusiais metais šioje studijoje, apie informacinį karą, jis vykdomas Rusijos jau pakankamai seniai. O praėjo metai laiko ir mes kalbame apie 150 sabotažo aktų, kuriuos, greičiausiai, Rusija organizavo arba prisidėjo organizuojant. Ir tai jau nėra vien tik informacinis karas, mes jau gyvename karo sąlygomis. <…> Mes turime galvoti ne tik, kas bus po 4-5 metų, o kas vyksta šiandieną. Jei šiandien išėjus iš studijos nukris meteorologinis balionas ne su cigarečių kontrabanda, o su kažkuo kitu. Mes turime galvoti apie tai, jeigu rytoj mums atsikėlus į telefonus gausime Rusijos diversantų žinutes, kad susprogo Astravo atominė elektrinė“, – įspėja A. Navys.
Verslininkas, investuotojas Jonas Tamulis sakė, kad Lietuvoje pasiruošimą galimai konfrontacijai pavadintų „priešokiais“.
„Aš sakyčiau, kad mes gyvename priešokiais. Būna momentai, kai visi aiškiai suvokia, kad pavojus čia pat, priešas – prie vartų. Bet paskui pamažu praeina ir mes vėl tikimės, kad „gal praneš“. Sakyčiau, kad panaši tokia situacija“, – teigė J. Tamulis.
2 proc. BVP gynybai riba – praeitis
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvusios Vyriausybės krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad yra kalbėjęs su Lietuvos kariuomene apie galima karą ir būtent dėl to vykdė atitinkamus gynybos pirkimus. Kartu L. Kasčiūnas teigė, kad M. Rutte savo žodžiais paruošė Aljansą, kad 2 proc. BVP gynybai neužtenka ir kad reikia siekti didesnio finansavimo.
„Aš gal kontekstą pasakyčiau dėl M. Ruttes žodžių, man su juo teko kalbėtis likus savaitei iki mano pareigų pabaigos. Kas man patinka, kad jis bando akseleruoti gynybos finansavimo didinimą visoje NATO. Ir jis yra viename susitikime paskaičiavęs tą vidurkį, kiek šalys narės turėtų vidutiniškai skirti gynybai, kad tie gynybos planai, kurie yra naujos kartos ir atnaujinti pagal principą, ką reikia turėti, kad mes apsigintume, tai yra 3,7 proc. nuo BVP.
Ką galima iš to pasakyti? M. Rutte mato, kad tie 2 proc. yra istorija, nors jie dar kai kuriom NATO šalim yra nepasiekiama riba ir kad jau reikia kalbėti apie 3 procentus. Jis ruošiasi ir Donaldo Trumpo atėjimui, [parodyti,] kad Europa investuoja. Ir tokiu būdu akseleruoti tą gynybos pramonę, apie ką kalba Andrius Kubilius ir mes visi“, – teigia L. Kasčiūnas.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala teigia, kad M. Ruttes kalba šiek tiek primena D. Trumpo retorika, kuris dažnai kartoja, kad yra daug kalbama, bet mažai daroma.
„Nes jei pažiūrėsime į faktus, 2024-aisiais beveik trečdalis NATO valstybių nėra pasiekusios 2 proc. BVP gynybai ribos. Trajektorija gera, bet net minimumo nesame pasiekę.
Pažiūrėkim į tris didžiąsias Europos valstybes. Vokietija yra pasiekusi 2 proc., bet po dvejų metų nėra visiškai jokio aiškumo, kaip tuos 2 proc. išlaikyti, jau nekalbant apie didėjimą iki 3-3,5 proc. Prancūzijoje 6 proc. BVP biudžeto deficitas, yra šiek tiek daugiau nei 2 proc. gynybai, apie didėjimą kalbėti mažų mažiausiai sunku. Jungtinėje Karalystėje nauja vyriausybė yra įsipareigojusi pasiekti 2,5 proc. BVP gynybai be jokio aiškaus laikotarpio, kitaip tariant, tolimoje perspektyvoje.
Tai tokią realybę turime šiandien. Mes galime kalbėti apie karą, grėsmes, hibridines atakas, būtinybę kurti Europos kariuomenes, bet aš neįsivaizduoju, kokia Europos kariuomenė šiandien būtų pajėgi kariauti su Rusija ar bent užtikrinti kažkokią „paliaubų taikos“ įsivaizduojamą scenarijų Ukrainai, nes tiesiog daug metų nebuvo daromi namų darbai“, – teigė L. Kojalą.
