Plungėje gyvenantys Kazimieras ir Birutė atšventė deimantines vestuves. Vyru ir žmona jie tapo lygiai prieš 60 metų. Tokių ilgų santuokų Lietuvoje vos kelios, tad plungiškiai sutiko pasidalinti tokio ilgo savo bendro gyvenimo paslaptimi.
Vienas šalia kito plungiškiai Birutė ir Kazimieras jau daugiau nei pusšimtis metų. Visai neseniai pora atšventė savo 60-ąsias vestuvių metines. Tautoje jos vadinamos deimantinėmis vestuvėmis. O ir sutuoktiniai sako, kad vienas kitam nuo pat pažinties pradžios tapo tarsi niūriame sovietmetyje atrastu deimantu.
„Vat anas, tas žmogus atvažiavo į kaimynus. Ten buvo jo sesuo ženota. Ir jis atėjo. Aš parėjau iš karvių, trobą plaunu“, – pasakoja Birutė.
Tokią darbščią, tuomet vos devyniolikos, Birutę Kazimieras ir pamatė pirmą kartą. Jam buvo 26-eri.
„Pamačiau, krito į akį. – O kodėl krito į akį? Kas sužavėjo? – Nu, jauna mergaitė, darbininkė. Ko daugiau reikia kaime?“ – sako Kazimieras.
Per tą pirmą susitikimą jaunuoliai pabendravo ir išsiskirstė kas sau. Birutė atgal prie ūkio darbų, o Kazimieras į kitą kaimą, kuriame dirbo traktorininku. Tačiau Birutės nepamiršo.
„Porą kartų susitikom. – Aš turėjau motociklą ir atvažiuodavau. – Su motociklu atvažiuodavot? – Jis man ir kanes neša, lipa. Matos, kad geras žmogus. – Ką nešdavo? – Kanes tokias, kur miltus pila. – Padėdavo panešti? – Padėdavo panešti atėjęs tuojau. Grobdavo. Jis yra darbininkas žmogus, misliju, ai, ženysiuos“, – juokiasi Birutė ir Kazimieras Kaunai.
Kaip tarė, taip ir padarė. Praėjus vos dviem mėnesiams po pažinties pora susituokė. Ėjo 1963-ieji. Kolūkio, kuriame Birutė dirbo, pirmininkė pasišovė jiems suorganizuoti šventę pagal visas komunistines tradicijas – su daug samanės ir pagyromis darbo didvyriams bei raudonojo maro vadams.
„Aš pasakiau, kad nenoriu. Sakau, aš noriu į bažnyčią, apsiženyti, kaip turi būti“, – sako Birutė.
Tad bažnyčioje vestuvės ir įvyko.
„Jis mane myluodavo, bučiuodavo. – O dabar nebebučiuoja? – Bučiuoja. Geras yra. Vajėzus Marija. Aš kartais esu piktesnė, o jis man sako – tu baik“, – teigia Birutė.
O bučinius pora mėgo nuo pat pažinties pradžios.
„Tai kada pirmą sykį pasibučiavot? – Tik atėjo jis mane, tik trūkst trūkst, tuojau iš karto pradėjo prie stalo. – Tą pačią pirmą dieną? – Pirmą dieną. – Na, kodėl čia dabar taip, sakykit? – Tiko, patiko ir pabučiavau. – Netrenkė per žandą, nesakė, nelįsk tu man čia? – Ne, ne. – Tai irgi patiko, kad bučiavo? – Man gėda buvo“, – pasakoja Birutė ir Kazimieras Kaunai.
Kai Birutė pradėjo lauktis, Kazimieras ja ypač rūpinosi. Neleido net kolūkyje dirbti. Taip su laiku pora susilaukė dviejų sūnų, turi 4 anūkus. Taip ir gyvena toliau vienas kitą mylėdami, dabar jau 80-ies Birutė ir jos vyras, 87-erių Kazimieras.
Pora atskleidžia ir paslaptį, kaip jų santuoka nenutrūksta jau 60 metų. Pasirodo, amžinos meilės receptas labai paprastas.
„Turi viens kitą mylėti. Viens kitą užjausti ir viskas“, – tvirtina Birutė ir Kazimieras Kaunai.
Tačiau tikroji ilgos santuokos paslaptis matyti sutuoktinių akyse ir bendravime.
