Lietuvoje vėl prasideda ginčai dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija tyliai pasiūlė Vyriausybei didinti valstybinių miškų kirtimų normą daugiau nei 2 procentais, dėl ko Lietuvos medkirčiai kasmet galėtų šalyje iškirsti papildomus kelis šimtus hektarų miškų. Valdžia teisinasi, kad didinti kirtimų normą ją verčia augantis valstybinių miškų skaičius. Aplinkosaugos organizacijos tam priešinasi, netyli ir Seimo opozicija, kuri kaltina valdančiuosius veidmainyste, esą anksčiau dalis konservatorių patys keikė siūlymą didinti tą pačią valstybinių miškų kirtimo normą.
Aplinkos ministerija nori kirsti daugiau valstybinių miškų. Siūlo didinti valstybinių miškų kirtimų normą daugiau nei 2 proc.
Pagal dabar galiojančią tvarką, valstybinių miškų kirtimų norma yra nustatoma penkeriems metams į priekį. 2019 m. ji siekė 11850 ha, o šiemet jau norima, kad ši norma būtų didesnė: per metus vidutiniškai daugiau nei 12 tūkst. ha. Tokio dydžio teritorijoje kasmet valstybė galėtų iškirsti 3,65 mln. kietmetrių medienos.
Aplinkos ministerija paaiškino, kad kirtimų normą reikia didinti, nes valstybės rankose atsidūrė daugiau miško.
„Valstybinių miškų padaugėjo 34 tūkst. hektarų. Iš laisvo fondo žemės miškai yra perduodami miškų urėdijai tam, kad juose būtų galima vykdyti įprastą miškų ūkinę veiklą“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas Nerijus Kupstaitis.
Nevyriausybinės, gamtą saugančios organizacijos baiminasi, kad miškų kirtimų norma padidės dar daugiau. Mat praėjusį penkmetį valstybė neiškirto tiek medžių, kiek jai leido norma. Jei kitą penkmetį valstybė išnaudotų naują siūlomą kiekį, miškų būtų kertama būtų 6, o ne 2 proc. daugiau. Per metus valstybė galėtų papildomai iškirsti apie 730 ha, kas, pasak organizacijos „Girių spiečius“, yra bene Šakių miesto dydžio teritorija.
„Šitos normos paskelbimas rodo, kad, jeigu tokią normą patvirtins, Vyriausybė net nesiruošia įgyvendinti savo programinių tikslų, priminsiu, kad jie buvo apsaugoti sengirės požymius turinčius miškus, didinti griežtai saugomų miškų plotą, skatinti gamtos vertybėms palankią miškininkystę“, – tikino aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Miškų aktyvistai mano, kad valdžia per mažai rūpinasi šalies miškais: naudoja per senas formules kirtimų plotui apskaičiuoti. Aktyvistams užkliūva ir tai, kad ministerija apie tokį sprendimą paskelbė per atostogų piką, penktadienio vakarą. Paprastai tokiu metu valdininkai viešina nepopuliarius ar skandalingus sprendimus.
Penktadienio pavakarę paskelbiama, kai žmonės jau prie ežerų išvažiavę. Norma turėtų arba likti tokia, kokia buvo, arba ji turėtų mažėti. Mums reikalingi brandūs miškai, šiuo metu jų kiekis mažėja“, – ministerijos sprendimui nepritarė L. Paškevičiūtė.
„Klimato kaita, kuri dabar pasireiškia įvairiais ekstremaliais reiškiniais: stiprios liūtys, karščio bangos, sausros ir panašiai, tik intensyvės, mūsų miškai bus vis labiau pažeidžiami. Mes ir taip 80 proc. savo miškų šiandien jau dedikuojame ūkinei paskirčiai, kirtimams, pramonės poreikių tenkinimui, esant visoms šioms sąlygoms dar padidinti normą, mūsų galva, nėra protinga“, – kritikos negailėjo ir Lietuvos žaliųjų partijos primininkė Ieva Budraitė.
Pastabų turi ir Lietuvos miškininkų sąjunga, esą šiuo metu kirsti daugiau medžių tiesiog neapsimoka. Dėl prastos sanitarinės miškų būklės bei reguliariai siaučiančių vėtrų medienos rinkoje šiuo metu yra per daug.
„Pati gamta mums rodo, kad kirtimų normos didinti nereikia. Tą patį rodo ir rinka. Dabar Europoje medžio nereikia, jį sunku parduoti, kirtimo normos didinimas, kai sunku parduoti, man primena prastos planinės ekonomikos įsigalėjimą. Į rinką pateks daug pigios medienos, valstybė, kaip ir privatūs miškų savininkai, gaus daug mažiau pajamų“, – tikino Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas.
Siūlo tai, kam priešinosi
Tuo metu Lietuvos medienos pramonė įsitikinusi, kad mediena vis dar gana paklausi ir pritaria kirtimo normos didinimui.
„Kainos yra žemesnės nei praėjusiais metais, bet jos ne katastrofiškai kritusios. Pagal visą miškininkystės praktiką ta norma ir turėtų didėti. Čia joks ne žygdarbis“, – kalbėjo „Lietuvos medienos“ direktorius Raimundas Beinortas.
„Tas kiekis yra skaičiuojamas taip, kad visada iškirstume mažiau, negu per tą patį laikotarpį priauga. Mes šiuo metu iškertame apie 70 proc. to, kas priauga. Žiūrint valstybiškai, racionalu yra panaudoti tą medieną, kurią užauginome per laiką ir tuo pačiu nesumažinti brandžių miškų“, – pridėjo N. Kupstaitis.
Pasak Aplinkos ministerijos, didesnė kirtimo norma leidžia miškuose supūdyti mažiau medienos.
Dar kitaip situaciją mato Seimo nariai. Opozicijoje dirbantis „valstietis“ Tomas Tomilinas pasiūlė sušaukti Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, netvirtinti naujos normos ir ją perskaičiuoti mažiau atsižvelgiant į pramonės poreikius.
O buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad dabartiniai valdantieji patys siūlo didinti kirtimo normą, nors anksčiau priešinosi panašiai ankstesnės Vyriausybės politikai. Pavyzdžiui, konservatoriai anksčiau yra kaltinę K. Mažeiką, kad šis proteguoja stambų verslą, kai jis, būdamas ministru, gynė kirtimo normos pakėlimą.
„Veidmainystė, nes praeitoje kadencijoje būnant opozicijoje palaikymo visiškai nebuvo. Buvo susikūrusios įvairios iniciatyvinės grupės. Buvo išsakyta daug visokių epitetų apie kirtimus, apie plikus miškus ir vietoje miško esančias plynes“, – tikino buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Sutinku su tuo, kad mes turime ieškoti būdų kaip naudoti ne tik mažiau daiktų, bet ir miškų ir visų kitų resursų iš gamtos, tačiau šitoje vietoje aš suprantu, kad ministerija eina matematiniu skaičiavimo keliu, metodika. Pagal miškų kiekį kirtimų skaičiaus nepadaugėja“, – teigė konservatorė Aistė Gedvilienė.
Galutinį sprendimą dėl valstybinių miškų kirtimų normos Vyriausybė dar turės priimti. Aplinkos ministerija viliasi, kad jis atsiras šių metų rudenį.
