Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 proc. mažesnės nei liepą,, pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Matome nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį – vartotojų kainų indeksas mažėja jau keturis mėnesius iš eilės, o vien prekės pinga penkis mėnesius iš eilės“, – sako jis.
Ekonomistas komentare pastebėjo, kad paprastai tokią defliaciją sukelia didelis ekonominis stresas, padidėjęs nedarbo lygis, sumažėjusi gyventojų perkamoji galia ir desperatiški įmonių bandymai pritraukti pirkėjus mažesnėmis kainomis.
„Tačiau šiuo metu Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių mažėjančių prekių kainų priežastis yra visai kita – nuo neregėtų aukštumų ženkliai nukritusios energijos ir daugelio žaliavų kainos. Dar viena priežastis – praėjusiais metais karo, energijos krizės, perdėliojamų tiekimo grandinių ir vis dar klestėjusios paklausos kontekste daugelis įmonių kainas pakėlė į aukštesnį lygį, nei to reikalavo didėjusios sąnaudos.
Kitaip sakant, daugelyje šalių ir daugelyje sektorių matėme padidėjusias pelno maržas, kurios dar labiau pakurstė infliaciją. Tačiau nuo praėjusių metų pabaigos ir daugelyje pramoninių valstybių gamintojų kainos mažėja kone kiekvieną mėnesį. Lietuvos gamintojų kainų indeksas šiuo metu yra 8,5 proc. mažesnis nei buvo prieš metus, tačiau galutiniai prekių vartotojai šį kainų sumažėjimą dar pajautė ne pilnai“, – nurodė N. Mačiulis.
Ekonomistas pridūrė, kad prekių kainos Lietuvoje mažėja jau penkis mėnesius iš eilės, tačiau nuo piko sumažėjo vos 2,5 proc.
„Deja, net ir toks sumažėjimas daugelio vartotojų nedžiugina – vidutinės kainos išlieka 20 proc. didesnės nei praėjusių metų pradžioje. Labai tikėtina, kad sumažėjusios gamintojų kainos ir silpna paklausa paskatins ir tolimesnį bent kai kurių, pavyzdžiui maisto, prekių kainų mažėjimą.
Deja, kai kur matomos ir priešingos tendencijos – naftos kaina viršijo 90 dolerių už barelį ir pakilo į aukščiausią lygį nuo praėjusio rudens, tai jau pakėlė kuro kainą. Paslaugų fronte nieko naujo – jų brangimas neišsikvepia, paslaugos ir toliau brangsta beveik 1 procentu per mėnesį, o jų metinė infliacija viršija 10 proc. Čia didelių pokyčių artimiausiu metu nebus, nes jų kainoms daugiausiai įtakos turi darbo sąnaudų augimas, o vidutinio darbo užmokesčio augimas pirmąjį pusmetį siekė apie 12 proc., o dėl didinamos minimalios mėnesinės algos nedaug sulėtės ir kitais metais“, – įspėjo jis.
