Išlindę pirmieji pavasario pranašių – žibuoklių – žiedai, parskridę pirmieji gandrai primena pagaliau sugrįžtantį gamtos budimą. Visgi, po įvairiausių žiemos negandų dauguma žmonių vis susiduria su peršalimo ligomis, skundžiasi pasilpusiu imunitetu. Kuo galime pastiprinti savo sveikatą ir kokios vaistažolės jau auga laukuose, apžvelgė vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas.
Apie pavasario atbudimą ir vis labiau šiltėjančius orus pranašauja ir pradėję busti drugeliai. Vaikščiodamas po gamtą dr. Marius Lasinskas pasakoja, kad pamiškėse jau galima pamatyti ir lazdyno vyriškuosius žirginėlius. Visgi, tikruoju pavasario pranašu laikomas yra kelių milimetrų moteriškas lazdyno žiedas, kuris iš tolo prieiti kviečia savo raudona spalva.
„Tai būtų vienas pirmųjų ženklų, kad pavasaris gamtoje iš tiesų prasidėjo. Su pirmuoju pavasario prabudimu žmogus taip pat yra priverstas busti, išvyti visas bėdas iš organizmo, susikaupusias per žiemą. Vaikščiojant po Neveronių kaimą jau galima pievose rasti vaistažolių, kuriomis bus galima stiprinti organizmą, gerinti nuotaiką“, – nusišypso pašnekovas.
Organizmo draugė dilgėlė
Šiuo metu pievose jau galima atrasti vieną naudingiausių žmogaus organizmui augalų – dilgėlę. Anot specialisto, jos turi daugybę įvairiausių elementų, geležies ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Nors šios kol kas dar yra visai mažos, tačiau jau galima prisirinkti jų į savo vaistinėlę.
„Žmonės jau yra išmokę, kaip naudoti dilgėles. Tam, kad jas vartojant neištintų liežuvis, nuskynus reikėtų dilgėlę sutrinti mediniais šaukštais arba nuplikyti, palaikyti šaldytuve, kad dingtų jų dilgumas. Vėliau jas galima dėti ir į salotas, ir į žaliuosius kokteilius.
Šiuo metu prisirinkę jų galite net ir pasidžiovinti rudeniui, žiemai. Tą daryti reikėtų pasirodžius pirmiesiems augalams, kadangi neretai nutinka taip, kad praeina kelios savaitės ir žiūri, kad jų jau nebėra. Tad pasidžiaugiame, pasirenkame ir ruošiamės sezonui“, – pataria vaistažolininkas.
Dilgėlė ne tik puikiai atstato imunitetą po žiemos peršalimų ir kitų ligų, tačiau padeda sustiprinti kraują, atkurti organizmo balansą:
„Imunitetas yra homeostrazė, organizmo pusiausvyros palaikymas, kai jame netrūksta vitaminų, mineralų, kai yra užtikrinamas tinkamas riebalų, angliavandenių ir baltymų santykis, subalansuota mityba. Dabar yra puikus metas judėti gamtoje, kadangi atšyla orai. Judėjimas taip pat yra imuniteto pagrindas.“
Stipriam imunitetui palaikyti yra svarbi ne tik mityba ir judėjimas, tačiau ir tinkamas miego bei poilsio režimas, socialinis gyvenimas, bendravimas, psichologinė ir dvasinė sveikata.
„Kaip elgiamės kiekvieną dieną, kokiais darbais prisidedame prie gerovės, pasirodo, taip pat labai stipriai nulemia žmonių sveikatą“, – dalinasi įžvalga pridurdamas pašnekovas.
Štai, ko reikia ieškoti
Suprasti, ar jau gamta dalinasi savomis gėrybėmis – paprasta. Jei kastuvas lenda į žemę lengvai, tuomet tai puikus ženklas, kad jau galima kasti kiaulpienių, varnalėšų ir kitų įvairių augalų šaknis:
„Prisikasus šaknų, jas reikėtų nuplauti po tekančiu vandeniu, susmulkinti iki centimetro dydžio, tuomet 40 laipsnių temperatūroje išdžiovinti ir turėsime nuostabų dalyką. Apie kiaulpienių šaknų naudą taip pat jau žino dauguma, kad šis augalėlis puikiai švarina organizmą, sutvarko blogojo cholesterolio perteklių, gerina kepenų veiklą, virškinimą, mažina cukraus kiekį, gerina atmintį ir sutvarko kasos problemas.“
Kitas augalas, kurio taip pat galima pamažu ieškoti laukuose, yra garšva. Radę šį augalą galite pasirinkti jo lapelių. Tačiau turėkite omenyje, kad daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų yra tuose lapuose, kurie yra pilnai susiformavę.
„Kitas augalėlis, kuris jau auga pievose ir yra vadinamas piktžole, yra žliūgė. Ji taip pat gera vaistažolė, kuria galima pavalyti organizmą, pagerinti kraują ar žarnyną ir palaikyti bendrą organizmo švarą. Matosi jau ir šliaužiojanti tramažolė, kuri taip pat daugumai jau yra girdėta. Dažniausiai jos auga šalia dilgėlių, aplink šiltnamius, tvoras.
Tramažolė yra puiki vaistažolė paleisti seniesiems kosuliams, slogai, esant plaučių uždegimui, norint pastiprinti kraują. Dažniausiai jas renkame kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Ją atpažinti padeda violetiniai lapeliai, augantys iš augalo pažastų“, – pasakoja dr. M. Lasinskas.
Taip pat atrasti galima ir rausvažiedę notrelę, kuri, kaip ir baltažiedė, yra vadinama moterų drauge. „Sumaišius notrelę su dilgėle gausime puikų vaistą nuo visų moteriškų bėdų: padės palaikyti hormonų balsą, nervų sistemą, apsisaugoti nuo įvairių cistų. Taip pat šis derinys pasižymi raminančiu, kraują stiprinančiu poveikiu. Nuostabus duetas moters organizmui“, – priduria nusišypsodamas.
Šiek tiek vėliau gamtoje dairytis rekomenduojama ir tamsiosios plautės, kuri yra puikus augalas norint palaikyti gerą plaučių veiklą.
„Galima sudėti net ir receptą: plaučių žolė, tramažolės, paskaninimui galima gervuogių arba aviečių pumpurų (juokiasi). Gervuogės, pasirodo, taip pat yra labai naudingas augalas, turintis daug įvairiausių medžiagų, flavonoidų. Nors dažniau naudojame avietes, tačiau kuo puikiausiai arbatoms tiks ir gervuogių uogos, lapeliai, stiebeliai ir pumpurai.
Visus anksčiau minėtus augalus galima vartoti šviežius, išskyrus kiaulpienių šaknis. Jas prieš vartojimą reikėtų padžiovinti. Visa kita vartokite šviežius arba džiovintus, norint turėti atsargų ilgesniam laikui“, – pataria.
Tinkamas vaistažolių naudojimas
Kalbėdamas apie šiuo metu randamas vaistažoles, pašnekovas primena, kad kelių vaistažolių arbatų mišinius galima gerti tik 21 dieną, o po jos daryti savaitės laiko pertrauką:
„Taip arbatą reikėtų gerti 2-3 mėnesius, nes tokiu atveju vaistažolės geriausiai yra įsisavinamos. Nepamirškite, kad jos yra geriamos pusvalandis prieš valgį arba valandą po jo. Taip arbata pagerins virškinimo sistemos veiklą, nuotaiką, suteiks jėgų visai dienai. Vienas puodelis arbatos yra įprastam atsigėrimui, 2-3 puodeliai turi fiziologinį poveikį, o 5-6 – vaistinį.“
Be to, vaistažolininkas įspėja, kad jeigu vaistažoles vartosite smulkintas, miltelių formoje, tuomet reikėtų prisiminti, kad vaistažolių dienos norma – 5 gramai.
„Šį šaukštą reikėtų išdalinti per pusryčius, pietus ir vakarienę. Jei norite, kad poveikis būtų stipresnis, tuomet galima suvartoti iki 10-15 gramų smulkintos žaliavos per dieną (2-3 valgomuosius šaukštus). Jeigu siekiate gydomojo poveikio, tuomet reikėtų vartoti 20-25 gramus smulkintos žaliavos ir per dieną ją išdalinti“, – primena pašnekovas.
Arbatas ar smulkintą vaistažolių žaliavą reikėtų vartoti atsižvelgiant ir į problemą. Jeigu kankina viršutinių kvėpavimo takų ligos, įvairūs peršalimai, geriau rinktis vaistažoles vartoti arbatų forma, nes tuo pačiu ne tik gauname naudingas medžiagas, tačiau ir sušildome gleivinę, ją nuraminame, mažiname nosies paburkimą ir lengviname kosėjimą:
„Smulkintą žaliavą naudojame tuomet, kai reikia tų medžiagų, kurių negauname vartodami vaistažoles arbatomis. Taip gauti naudingas medžiagas rekomenduojama esant rimtesnėms bėdoms: inkstų, kepenų sutrikimams ir ligoms, esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui, skausmui ar uždegimui.
Kaip galima vartoti? Reikėtų miltelius sumaišyti su vandeniu arba aliejumi, medumi ir tuomet visą gautą „košę“ išgerti. Arbatas galite vartoti ir esant rūgštingumo problemoms, peršalimui, slogai.“
Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad jų dozės yra parenkamos atsižvelgiant į jas vartojančio asmens amžių, kūno svorį, ligos intensyvumą. Be to, būtina ir išmanyti, kurioje terpėje galite pasisavinti daugiausiai vaistažolių medžiagų:
„Vienos medžiagos, esančios augaluose, geriau tirpsta vandenyje, o kitos – riebaluose. Būtent dėl to žolelių gėrimas priklauso nuo to, kokiu tikslu jas geriame. Jeigu kankina rimtesnės bėdos, ligos, reikia karotenoidų, flavonoidų, tuomet užpylę arbatžoles tik vandeniu negausime pilnos naudos.
Reikėtų augalus dėti į žaliuosius kokteilius, maišyti su aliejumi, sviestuku, kad būtų riebalinė terpė ir taip geriau pasisavintų tos medžiagos, kurios netirpios vandenyje.“
Kitas būdas, kuriuo užtikrinsite, kad medžiagos pasisavins efektyviai – vaistažolių smulkinimas į miltelius. Pasak dr. M. Lasinsko, toks būdas yra patogiausias norint gauti visas biologiškai aktyvias medžiagas. Vaistažoles sutrinti galite ir per sietelį, ir naudojant marlę.
Sezoninės alergijos
Į Lietuvą sugrįžęs pavasaris, visgi, džiugina ne visus. Prasiskleidus pirmiesiems žiedams ir ore pasklidus žiedadulkėms, kai kuriuos užklumpa pavasarinės alergijos augalams.
„Yra žmonių, kurie pavasarį susiduria su šienlige, juos užklumpa alerginė sezoninė sloga, kurią dažniausiai sukelia lazdynų žirginėliai, beržai. Nenusiminkite, šiuo atžvilgiu augalai nėra kalti, kadangi viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus sveikatos, gyvenimo būdo, minčių švaros.
Nepykite labai ant augalų – vietoje to pabandykite susitvarkyti savo organizmą ir galbūt nustebsite, kad alergija pasitrauks visiems laikams“, – ramina dr. Marius Lasinskas.
Tam, kad sezoninė alergija netaptų tikra našta, vaistažolininkas rekomenduoja sustiprinti nosies, gerklės gleivinę, kad pro šią neprasiskverbtų alergiją sukeliančios bakterijos:
„Tam labai svarbus žarnynas, kurį galima patvarkyti tinkama mityba, kurioje yra gausu skaidulų, medžiagos – inulino, kas gali padėti išlaikyti organizmo švarą. Gleivinę pastiprinti galite tramažolėmis, plautėmis ir kitais augalais. Dažnu atveju alergija stebuklingai ima ir pradingsta.
Na, o jeigu viską darote teisingai ir alergija niekaip nepranyksta, tuomet kartais tai tenka priimti kaip duotybę. Duotybę žinoti, kokių augalų reikėtų vengti jų žydėjimo metu. Tam pasitarnauti gali ir sudarytas specialus žiedadulkių žydėjimo kalendorius.“
