Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto prekės jose ir toliau brangsta. Prekybininkai sako, kad nėra iš ko atpiginti maisto. Tačiau vardija produktus, kuriems netrukus skelbs akcijas ir nuolaidas, o kurie veikiausiai dar brangs.
Tuo metu ekonomistė skaičiuoja, kad trečdaliu pabrangęs maisto koreguoja daugelio žmonių išlaidas. Todėl patys gyventojai ir gali sustabdyti kainų augimą, tiesiog nustoję pirkti brangius produktus.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad realybė, kurioje gyvename šiandien, yra kardinaliai pasikeitusi nuo pernykštės.
Žaliavų rinkai įtaką daro Rusijos invazija į Ukrainą. O šios dvi šalys yra labai svarbios maisto žaliavų žaidėjos. Ukraina yra viena didžiausių tiek javų, tiek aliejinių produktų eksportuotoja.
Nervingumas rinkose šiek tiek prislopo, bet situacija vis dar neišspręsta. Ir kol karas nesibaigs Ukrainos pergale, tol rinkos jaus neapibrėžtumą. Stabilumo dar teks palaukti“, – prognozavo ekonomistė.
Anot jos, maisto kaina susideda ne tik iš žaliavų, bet ir kitų sąnaudų, kurios reikalingos gaminant maisto produktus.
„Todėl pokyčiai žaliavų rinkose taip greitai neatsispindi parduotuvėse. Reikšmingesnių kainų pokyčių dar reiks palaukti.
Kita vertus, svarbu akcentuoti, kad keičiantis vartotojų elgsenai, keičiasi ir kainos. Gyventojai ėmė mažiau pirkti maisto produktų. Žmonės ieško pigesnių alternatyvų, renkasi pigesnių produktų prekybos tinklą. Tai siunčia signalą rinkai, kad reikia pokyčių kainodaroje. Trečdaliu pakilusios maisto kainos tikrai verčia gyventojus pergalvoti prioritetus ir prekių krepšelį. Maisto išlaidų išvengti neįmanoma, bet jas koreguoti įmanoma. Tai žmonės ir daro“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Vienus produktus pabrangins, kitus atpigins
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis irgi pastebėjo, kad energetikos ir žaliavų kainos, atlyginimai jau nebegrįš į buvusį lygį. Todėl sunku tikėtis, kad ir maisto kainos bus tokios, kaip buvo anksčiau.
„Prekės susideda iš keleto resursų ir jeigu vienas atpigs, kitas gali pabrangti. Energetika atpigo, tačiau ji vis tiek nebebus tokia pigi, kokia buvo prieš tris metus. Atlyginimai per penkis metus išaugo beveik dvigubai. Todėl tikrai sunku, kad maisto produktai atpigtų ir kainuotų, tiek pat, kiek prieš metus ar penkerius“, – aiškino prekybos tinklo vadovas.
D. Dundulis teigė, kad esat galimybėms, parduotuvėse visada yra siūlomos įvairios nuolaidos pirkėjams.
„Prekybos tinklai giriasi, kaip dalija nuolaidas ir sako, kad apie kainų mažėjimą pranešė pirmieji. Tačiau jau pernai, gruodį teigiau, kad pieno produktai atpigs. Taip ir buvo. Vis dėlto ši situacija naudinga tik pirkėjui, pieno gamintojams šiuo metu situacija nėra džiuginanti.
Tokia situacija ilgai tvari nebūna, jeigu žemdirbys parduoda produkciją pigiau už jos savikainą, anksčiau ar vėliau tai baigiasi. Pavyzdžiui, ūkininkai sumažins karvių bandas ir pienas pabrangs“, – mažomis kainomis džiaugtis neragino prekybos tinklo vadovas.
Pasak jo, maisto produktų kainos vis keičiasi.
„Dabar brangsta mėsa. Kol kas pirkėjai to nemato. Tačiau anksčiau ar vėliau tai pajus. Kol kas prekybos tinklai visomis išgalėmis bando laikyti žemas kainas, nes nenori prarasti pirkėjų.
Atpigs ir duona, kepiniai. Kol kas kepėjai nepasiduoda, tačiau tik laiko klausimas, kada pamatysime mažesnes kainas duonos prekių grupėse. Žinoma, yra pigesni duonos produktai, jie daug ir neatpigs. Tačiau jeigu duonos kilogramas kainuoja 3 eurus, jis turetų atpigti“, – prognozavo D. Dundulis.
Piešia liūdną scenarijų: maisto produktai ir toliau augs
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad atpigus žaliavai prekybininkai neskubina mažinti produkto kainos.
„Pavyzdžiui, atpigus pieno žaliavai teigiama, kad kiti didesni kaštai neleidžia atpiginti pieno produktų parduotuvėse. Apskritai Lietuvoje pieno produktų kainos labai didelės, palyginti su kitomis Europos šalimis. Be to, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, pas mus išskirtinai mažai mokama ūkininkui už žaliavinį pieną.
Todėl jeigu rinkose atsiranda pieno produktų deficitas, tada atsiranda ir rinka žaliaviniam pienui ir jo brangimui. Pernai turėjome būtent tokią situaciją, kai Lietuvos ūkininkai gavo gana aukštą supirkimo kainą. Tačiau kai importo rinkoje atpigo pieno produktai, perdirbėjai sumažino žaliavinio pieno kainas“, – komentavo ūkininkų atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nepaisant pieno supirkimo kainos, ūkininkų sąnaudos ir toliau auga.
„Brango pašarai, kitos išlaidos. Todėl pieno ūkių pelnas jau su minuso ženklu. Tokia situacija ilgai tęstis negali ir verčia ūkininkus priimti sprendimus parduoti karves ir nutraukti veiklą. Ilgainiui tai atsiliepia ir vartotojui.
Sumažėjus vietos gaminių konkurencijai, palyginti su importuojamais gaminiais, turime aukštesnes kainas. Lietuvoje maistas beveik brangiausias visoje Europoje. Nes esame priklausomi nuo importuojamų produktų, kurie yra brangesni nei vietiniai produktai“, – kainas komentavo R. Juknevičius.
Anot jo, maisto kainos ir toliau augs.
„Maisto pramonė imli energetikos kainoms, kurios vis dar didelės. Kol energetika bus brangi, tol neatpigs ir maisto produktai.
Be to, reikėtų žiūrėti globaliau. Pasaulyje auga žmonių skaičius, o plotų, kuriose gali būti vykdoma žemės ūkio gamyba, mažėja. Tie plotai mažėja dėl urbanizacijos, kelių, geležinkelių tiesimo. Be to, Europos sąjunga remia ne gamybos plėtrą, bet ekologiją, kuri mažina gamybą. O Lietuva skuba pritarti įvairioms direktyvoms, kad gautų finansavimą“, – atkreipė dėmesį ūkininkų atstovas.
