Skyrybos – dažniausiai yra nemalonus ir skaudus reiškinys. Nors dažniausiai kalbama apie tai, kaip išgyventi ir susitaikyti su skyrybų skausmu, tačiau, psichologas ir psichoterapeutas Andrius Kaluginas teigia, kad sudėtinga būna ir tiems, kuriems tenka išdrįsti pareikšti savo norą skirtis.
Kaip reikėtų tai padaryti, norint įsitikinti, kad skyrybų faktas ir procesas praeis kuo mažiau komplikuotų būdų, psichologas sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Andrius Kaluginas teigia, kad skyrybos – išėjimas iš glaudžių, draugiškų, oficialių arba ne santykių tarp dviejų žmonių.
Skyrybos
Psichologas teigia, kad kalbėdamas apie skyrybų reiškinį, jis sąmoningai naudoja „išėjimo“ sąvoką, kadangi skyrybos ne visuomet būna kategoriškas santykių nutraukimas, katastrofa arba dviejų žmonių vienas kito ignoravimas iki gyvos galvos.
„Skyrybos – išėjimas iš santykių, kurie nebetenkina nors vieną iš dviejų žmonių dėl įvairių priežasčių“, – paaiškina jis.
Anot specialisto, dažniausiai skyrybos būna dviejų tipų: banalios arba ne. Banaliomis skyrybomis dažniausiai yra įvardijamas spontaniškas, vėjavaikiškas santykių nutraukimas. Visgi, dažniausiai skyrybos nėra banalios ir turi savo liūdną istoriją dviejų žmonių gyvenime.
„Dažnai tokios skyrybos būna apipintos dramomis, tragedija, slogiais išgyvenimais, liūdesiu, šoku, kuris yra patirtas dėl partnerio išdavystės ar pasitikėjimo sulaužymo. Šios istorijos dažniausiai būna skaudžios ir atveda poras prie skyrybų.
Būtent dėl to žmonės prieina skyrybų sprendimą turėdami daugybę nuoskaudų, pasipiktinimo, nepasitenkinimo ir priekaištų. Visa tai auga kaip lavina, kuri pasiekusi kraštutinę ribą ima ir sprogsta. Sprendimas išeiti iš santykių dažniausiai yra šios lavinos viršūnė, todėl šiuo momentu daugiausiai ir įvyksta skyrybų atvejų“, – sako A. Kaluginas.
Anot psichologo, nepasitenkinimo vienas kitu momentą neretai staiga sukelia ir smurto, neištikimybės atvejai poroje ar itin skaudžios patirtys.
Susidūrę su nemalonia emocijų ir nepasitenkinimo lavina, dažnai žmonės nusprendžia skirtis pačiu karščiausiu momentu, kuris po skyrybų tarsi atslūgsta:
„Tokie atvejai ir kreivės paaiškina, kad žmonės labai dažnai išgyveno konfliktus, pykčius, barnius, įvairių smurtą. Ramesnės skyrybos dažniausiai apsieina be šių karštų „žaibavimų“. Tokio tipo skyrybos dažniausiai pasižymi lėta, slenkančia dinamika ir amplitude.
Dažniausiai, kuomet konsultuoju poras, tokiomis skyrybomis pasižymi tie, kurie jau ilgą laiką gyveno kartu arba atskirai ir buvo susvetimėję. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmonės ilgą laiką barėsi, pykosi, tačiau nesiskyrė ir kiekvienas liko gyventi su savomis nuoskaudomis. Galbūt jie liko kartu dėl vaikų, finansinių įsipareigojimų.
Tokios poros neretai turi kitus mylimuosius, pasineria į darbus ir per kelis metus ima ir susvetimėja. Kuomet galutinai išsisemia, priima sprendimą skirtis, nes tikriausiai suaugo vaikai, išmokėjo bendras paskolas. Tačiau dažniausiai priežastis tokiam sprendimui būna tai, kad kažkuris susirado kitą žmogų ir ketina gyventi kituose santykiuose. Tuomet skyrybos būna lėtos, natūralios.“
Tačiau kalbėdamas apie skyrybas, psichologas įspėja ir primena, kad skyrybos nėra žaidimas, pokštas ar eksperimentas. Sprendimas skirtis, anot specialisto, privalo būti labai gerai apgalvotas, nebent yra tam tikros išimtys kaip: įvairių formų smurtas, neištikimybė.
„Ištarus, kad norite skirtis, reikėtų bent jau savaitę gerai apgalvoti, viską sudėlioti ir nusiraminti, o tik tuomet žengti šį svarbų žingsnį, nes dažnu atveju toks pareiškimas yra negrįžtamas žingsnis.
Be to, noriu paminėti, kad jeigu skyrybų idėja, noras ir fantazija jums kirba daugiau nei 6 mėnesius, labai prašau – nelaikykite to savyje. Sėskite ir kalbėkite atvirai, o mažų mažiausiai – pasidalinkite su jums artimu ir brangiu žmogumi, psichologu, nes toks vidinis noras, kurį vis užgniaužiate, gali sugriauti jus iš vidaus. Laikyti vienam to savyje – neteisinga”, – sako pašnekovas.
Kaip prabilti apie norą skirtis?
Psichoterapeutas A. Kaluginas įspėja, kad skyrybomis niekuomet negalima vienas kitam grasinti, jomis manipuliuoti.
„Tai yra rimtas sprendimas, nes į tokį sprendimą yra įtraukti mažiausiai du žmonės, taip pat ir vaikai. Tokiais pasakymais mes lemiame ne tik savo, tačiau ir kitų žmonių likimus. Dėl to nereikėtų švaistytis skyrybų grasinimais“, – sako jis.
Dažniausiai poroms yra be galo sudėtinga priimti skyrybų sprendimą, tačiau neretai dar sunkiau tampa visos šios minties įgarsinimas. Prieš paskelbiant apie norą nutraukti santykius, psichologas visuomet siūlo gerai apsvarstyti – devynis kartus pamatuoti ir dešimtą kirpti:
„Tačiau, jeigu žmogus yra iš tiesų apsisprendęs, viską apgalvojęs, pasitaręs ne tik su savimi, bet ir su aplinkiniais bei supranta, kad kito sprendimo apart skyrybų nėra, tuomet apie skyrybas rekomenduoju pasakyti jokiu būdu ne kivirčo ar konflikto metu.
Tai reikėtų padaryti kuo ramesniu tonu, ramioje aplinkoje ir išlaikant emocinę pusiausvyrą. Jeigu žmogus bijo impulsyvaus atsako iš antrosios pusės ar dėl kitų vidinių priežasčių nesiryžta to pasakyti, yra kiti du keliai: parašyti laišką arba paprašyti jam artimo, brangaus žmogaus pagalbos.“
Kalbėdamas apie laiško parašymą, pašnekovas omenyje turi ranka arba elektroniniu paštu rašytą tekstą. Jis turėtų būti parašytas paprasta kalba, nuoširdus, be papildomos nereikalingos informacijos, priešistorių, sudėtingų žodžių ir jokiu būdų ne per ilgas.
„Tai turėtų būti pasakyta paprastais žodžiais, pavyzdžiui, „Nusprendžiau skirtis, todėl labai prašau palaikyti mano iniciatyvą. Taip pat tai galėtų būti ir deleguota kitam žmogui – mamai, tėčiui, broliui ar bet kuriam kitam artimam ir jums brangiam asmeniui.
Tai gali padaryti ir porų psichologas. Žinoma, visuomet yra geriausiai laikytis pirmojo varianto ir apie tai pranešti atvirame pokalbyje pačiam. Iš tiesų, yra daug formų, kaip galima tai padaryti“, – pataria Andrius Kaluginas.
Trys pateikimo formos
Be to, pranešimas apie skyrybas gali būti pateiktas ir skirtingose trijose formose: teiginyje, klaustuke ir diskusijoje.
„Diskusija gali atrodyti, kai vienas žmogus, pavyzdžiui, sako: „Mums reikėtų pakalbėti, kadangi matau, kad santykiai niekur neveda, norėčiau skirtis. Ką tu apie tai manai ir kaip tai vertini?“ Tai yra tarsi diskusijos ir bendro kompromiso siūlymas.
Teiginys skamba kaip pareiškimas, jog norite skirtis, o klaustukas tarsi palieka siūlymą visą situaciją išspręsti taikiai, draugiškai“, – paaiškina pašnekovas.
Pradedant kalbas apie norą skirtis reikia nepamiršti, kad pagrindinis siekis yra situaciją išspręsti kuo taikiau, kad nenukentėtų nei jūsų emocinė sveikata, nei jūsų aplinka: vaikai, įsipareigojimai. Tokiu atveju reikėtų vengti vienas kito žeminimo, užgauliojimo, pašaipų.
„Pranešimas apie skyrybas negali įvykti ir ironišku tonu. Kuomet kalbate apie išsiskyrimą, siekite kalbėti apie savo emocijas, kad jaučiatės neišpildantys savęs santykiuose, vieniši.
Tačiau, jeigu norite, kad skyrybos būtų kuo karingesnės, tuomet taikykite žeminimą, užgauliojimą, spaudimą ir manipuliacija. Taip jums pavyks sukelti visus įmanomus žaibus“, – ironiškai juokauja baigdamas pokalbį psichologas.
