Apytiksliai 75 milijonai žmonių kasmet Europos Sąjungoje tampa nusikaltimų aukomis. Kai kurie sulaukia geros pagalbos ir paramos, tačiau daugelis kitų lieka kovoti patys. Dabar Europoje dedamos pastangos užtikrinti, kad aukos netaptų ir sistemos aukomis.
Vieną geriausių paramos aukoms sistemų Europoje galima rasti Škotijoje. Kai kas tai vertina kaip pavyzdį kitoms šalims, ir žmonės ten gali tikėtis, kad po nusikaltimo pagalba nebus toli.
Tačiau tai yra menka paguoda vienai šeimai, su kuria kalbėjomės ir kurios išgyvenimai yra geras pavyzdys, kokių kančių gali susidurti ES aukos.
Byla yra Edinburgo vyro, kuris mirė per kelionę į Ispaniją praėjusį spalį.
Chrisas Lindsay’us buvo rastas gatvėje su sunkiais sužalojimais po nakties su darbo draugais Kosta del Solyje. Prieš kelis mėnesius jis buvo tapęs nauju tėvu.
Jo šeima turėjo kreiptis į Škotiją, kad padėtų jiems, kad Ispanijoje būtų pradėtas oficialus tyrimas. Jie susidūrė su kalbos barjerais, kova dėl informacijos ir biurokratinių painiavos.
Prieš mirtį Chrisas Lindsay ligoninės personalui pasakė, kad buvo užpultas. Tačiau šeima vis dar neturi oficialių atsakymų.
Aukos partnerė Vikki Soloman portalui euronews sakė: „Mes ne tik praradome Chrisą, bet dabar turime kovoti su teisingumo sistema, kad būtų išnagrinėta jo byla, teisingumas jam, man ir šeimai. , savo vaikams.
„Jei atvirai, tai pražūtinga. Mes stengiamės liūdėti dėl kažko, kas mums labai svarbu, netekties, bet iš tikrųjų negalime liūdėti, nes iš tikrųjų vis dar nežinome, kas atsitiko. Bet net jei žinome, kas nutiko, dabar pykstame ant sistemos ir dėl to, kiek laiko tai užtrunka.
„Niekas negali tęsti savo gyvenimo, nes jis vis dar yra fone, o mes vis dar kovojame su teismais, kad mūsų byla būtų išnagrinėta teisme ir kad ji būtų išnagrinėta Ispanijos pusėje. Ir kuo daugiau laiko praeina, tuo mažiau įrodymų ir informacijos jie turi, ir žmonės pamiršta.
Šeimos draugas, išėjęs į pensiją teisininkas, taip pat bando padėti imtis naujų teisinių veiksmų, o Victim Support Scotland šiuo metu bando informuoti apie šią bylą Ispanijoje.
Aukos tėvas Harry Lindsay pridūrė: „Kiekvienas Europoje turi žiūrėti į sistemą ir klausytis aukų, tėvų ir panašių dalykų, stengtis iš jų pasimokyti, pabandyti tai pamatyti ir patobulinti (sistemą). ) ir padaryti tai daug lengviau. Nes tai yra baisu. Tai visai nesustoja. Ji yra su jumis kiekvieną dienos minutę, o valandoms bėgant jūs turite su tuo susidoroti. Bet jei jaučiatės taip, lyg sulauktumėte šiek tiek pagalbos, o sistema buvo daug lengvesnė, manau, kad tai labai padėtų.
Tačiau kas teikia tokią pagalbą, yra didelis klausimas aukoms, kurios skundžiasi, kad neturi balso.
Nors Škotijos pažanga šiuo klausimu jau buvo reikšminga, ten politikai net dabar svarsto galimybę sumokėti aukoms priemoką, o tai reiškia, kad nusikaltėliai turės sumokėti už paramos paslaugas. Teismai taip pat turėtų apsvarstyti kompensaciją kiekvienu sužalojimo, praradimo ar kančios atveju.
Tačiau dabar imamasi ir platesnių veiksmų: netrukus turėtų būti priimta nauja Europos Sąjungos direktyva. Juo siekiama užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, paramą ir teisę į teisingumą aukoms visame bloke.
Dabartiniai kai kurių valstijų įstatymai apibūdinami kaip nevienodi, ypač kai kalbama apie aukas, kurios nėra jų gimtosiose šalyse.
David McKenna, Victim Support Europe prezidentas ir Victim Support Scotland vyriausiasis direktorius, euronews sakė: „Visų pirma, daugumos šalių teisingumo sistemos mažai supranta nusikaltimų aukų poreikius. Tai nauja koncepcija daugeliui teisingumo sistemų.
„Tačiau atskiros aukos yra faktas, kad jos dažnai tampa aukomis šalyje, kurioje jie menkai supranta ten veikiančias teismų sistemas, be to, iš tikrųjų kyla iššūkių dėl kalbos sunkumų ir vertimo trūkumo. Taigi gali būti tikrai baisi patirtis būti vienoje šalyje, kuri nėra tavo šalis, ir būti nusikaltimo auka.
„Euronews“ atstovas Seamus Kearney pranešė: „Ekspertai sako, kad įgyvendinti pokyčius visoje Europoje nebus lengva. Jie sako, kad tai yra valstybių, norinčių tobulinti savo procedūras, klausimas, tačiau tai taip pat yra išteklių ir finansų klausimas.
Kitas reformai besiruošiančios šalies pavyzdys – Lietuva. Pagalbinių paslaugų stiprinimas bus naudingas ne tik tiems, kurie turi problemų užsienyje: sistemos turės būti tobulinamos ir vietos gyventojams.
Numatytos specialios priemonės smurto artimoje aplinkoje aukoms – tai sveikintina moterų prieglaudoje, kurią „Euronews“ aplankė Vilniuje.
Viena nuo smurto artimoje aplinkoje auka, norėjusi likti anonimiška, sakė: „Iš pradžių bijojau, nes man buvo grasinama, ir per daug bijojau skųstis, nes maniau, kad jie tiesiog pasakys „na, tai mama su vaikais, ji. kaltasis’, kaip dažniausiai būna Lietuvoje: moterys kaltesnės nei vyrai. Bijojau, bet paskui pasidaviau. Buvau tokia įtempta, nervinga ir pikta. Nusprendžiau iškviesti policiją ir paprašyti, kad mane išvežtų, nes vaikams ir man reikėjo psichologinės pagalbos“.
Centro vadovė Nijolė Dirsienė pabrėžė socialinės pagalbos svarbą, padedant nukentėjusiesiems įgyti naujų įgūdžių ir žinių, kad situacija pasikeistų. Prevencija ir sąmoningumas taip pat yra labai svarbūs.
„Euronews“ ji sakė: „Kalbant apie veiksmingą sprendimą, manau, kad geriausias pavyzdys visuomenei yra ne krizių centrų, skirtų ten gyvenančioms moterims, egzistavimas. Turime parodyti greitai ištirtas teismo bylas, greitus sprendimus, pasinaudojant visomis įstatymų ribomis kovojant su piktnaudžiavimu. Visuomenė turi būti informuota apie šiuos atvejus ir suprasti, kad smurtas šeimoje yra baudžiamas ir nė vienas atvejis neturi likti nenubaustas.
Lietuva teigia, kad naujoji ES direktyva didelių įstatymų pakeitimų nereikš, nes nuostatos dėl aukų jau egzistuoja. Ji teigia, kad prioritetai Briuselyje yra prioritetai ir Lietuvoje. Pareigūnai pabrėžia naują 2009 m. įstatymą, leidžiantį smurtinių nusikaltimų aukoms reikalauti kompensacijos iš valstybės. Tačiau jie pripažįsta, kad vis dar reikia pažangos.
Tomas Vaitkevičius, Lietuvos teisingumo viceministras, sakė: „Iš tikrųjų yra problemų, kurios labiau susijusios su praktiniais įgyvendinimo klausimais, kalbant apie priemonių trūkumą. Ir gana dažnai, turiu pripažinti, tarp pareigūnų pritrūksta kompetencijos, kai reikia suprasti auką procedūroje, o kartu ir nukentėjusiųjų poreikius. Tai tikrai nemenkas iššūkis kiekvienam suinteresuotam asmeniui.
Ir daugelis šioje srityje dirbančių žmonių žino, kad tai taip pat nėra vien tik teisingų procedūrų, įrašytų įstatyme, klausimas. „Pagarba“ – tai raktinis žodis, kurį vartojo mūsų kalbinta valstybės kaltintoja ir teisės tyrėja Eglė Matuizienė.
„Nusikaltimo auką iš tikrųjų labiau domina pagarbus elgesys, leidžiantis išlaikyti savo orumą, o ne galutinis bylos sprendimas“, – sakė ji. „Todėl labai svarbu išreikšti empatiją aukai, parodyti rūpestį ir pagarbą, tačiau tai iš tikrųjų yra didelė Lietuvos problema.
Ir tai yra žinia, kuri greičiausiai pasikartos daugelyje kitų šalių.
