Neseniai Ingridos Šimonytės vadovaujamam ministrų kabinetui sukako dveji metai – kadencija įpusėjo. Vyriausybei tik pradėjus darbą, ministrai rengė posėdžius vakarais ir naktimis dorodamiesi su pandemija, ir panašu, kad tai tapo šios kadencijos pranašu – vieną krizę keitė kitos.
Tačiau nepaisant to, konservatorių partija vis tiek išliko reitingų aukštumose. Kodėl taip įvyko, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė politologai Rima Urbonaitė ir Lauras Bielinis.
Pone Bielini, kodėl konservatoriai vis dar pirmi? Įprastai kadencijos eigoje valdančiosios partijos reitingas turėtų kristi, o opozicija turėtų kilti į viršų. Negana to, turime ir nemažai krizių, bet konservatoriai vis dar pirmi.
L. Bielinis: Mano galva, viena iš svarbesnių priežasčių yra ta, kad opozicija yra be galo susiskaldžiusi. Jie tarpusavyje konfliktuoja, todėl labiau mato ne bendrą politinį lauką, o vienas kitą. Žvelgdami vienas į kitą jie pasitraukia į antrą planą.
Konservatoriai tuo tarpu praktiškai nesiginčija su niekuo ir vykdo tam tikrą politiką. Galima jai pritarti ar ne, bet jie ją vykdo. <…> Opozicija nėra orientuota į valdančiųjų kritiką, ji orientuota į savo pozicijų stiprinimą vienas kito atžvilgiu. Skvernelis su Karbauskiu ir jų politinės partijos tarpusavyje labai stipriai konkuruoja, socialdemokratai susitelkę ties savimi ir bando kažką daryti viduje, bet tik tai, kas yra viduje, mes jų nematome.
Tuo tarpu konservatoriai veikia valstybės ir tarptautiniame lygmenyje, todėl jie yra labai matomi.
Ponia Urbonaite, kaip jums atrodo, kodėl konservatoriai yra pirmi?
R. Urbonaitė: Čia yra daug veiksnių, kai kuriuos paminėjo ir profesorius. Konservatoriai viena iš tų nedaugelio partijų, kuri turi lojalų rinkėją. Lojalumo faktorius duoda tai, kad konservatoriai tuose pačiuose reitinguose pasiekė tam tikras grindis, bet žemiau tų grindų praktiškai nevažiuoja. Taip yra dėl to, nes čia jau yra tie visi likučiai to ištikimo, lojalaus elektorato.
Kitos politinės partijos tokio elektorato faktiškai neturi arba jis yra labai neskaitlingas. Mes puikiai prisimename, kaip rinkėjais gali keistis liberalai su darbiečiais, socialdemokratai su valstiečiais, o dabar mes turime dar ir naują darinį – Sauliaus Skverelio partiją „Vardan Lietuvos“, todėl ta konkurencija yra stipri.
Taip pat opozicija nedaro politikos, opozicija daro viešųjų ryšių akcijas, o tai yra labai skirtingi žanrai ir dalykai. Tam reikia turėti potencialo, bet yra nueita paprastesniu keliu.
Tai konservatorių reitingai priklauso nuo to, kokia stipri yra opozicija?
R. Urbonaitė: O kada buvo kitaip? Nepamirškime, kad pas mus rinkėjai yra linkę keisti valdžią. Man atrodo, kad mūsų opozicijos politikai yra užsiliūliavę, nes jie galvoja, kad jie 2024 metais bus išrinkti vien dėl to, jog jie šiuo metu yra opozicija. Tai yra paradoksalu, bet jie galvoja, kad nieko neveikiant arba užsiimant tik viešųjų ryšių akcijomis, kurios turinio prasme yra labai skurdžios, jie ar taip, ar taip laimės rinkimus.
O konservatoriai laikosi ant savo lojalaus rinkėjo, nes rinkėjas žiūrėdamas į opoziciją šiuo metu yra pasimetęs. Jis sunkiai gali atskirti, kas yra kas.
