Vilnietės Veronikos Šuminaitės sode karaliauja rožės, tačiau ne ką mažiau akį traukia ir hortenzijos, ypač didžialapės, nusidažančios įvairiausiomis džiuginančiomis spalvomis. Moteris šypsosi, kad eidami pro šalį žmonės net paprašo užeiti ir pasivaikščioti po jos sodą it po parką.
Veronika pasakoja, kad daugiausiai vietos jos sode užima rožės, jų ji turi apie šimtą, auga čia ir šluotelinės hortenzijos ir ne viena, tačiau vienos didžiausių jos meilių yra didžialapės hortenzijos, kurių augina apie 35, didžiąją dalį grunte, tačiau pasodina ir į vazonus, kad galėtų papuošti įvairiausias sodo vietas.
Moteris juokiasi, kad kai prieš daugybę metų gavo pirmąją didžialapę hortenziją vazone, buvo primokyta, kad jas galima auginti tik vazonuose, todėl daug metų taip ir darė – nešiojo į ir iš šiltnamio, tačiau kolekcijai augant, tampyti nemažus vazonus tapo per sunku, todėl išmoko, kaip jas auginti grunte.
Pamatę hortenzijas paprašo užeiti
Jau dabar šios gėlės sodą papuošė didžiuliais įvairiaspalviais žiedais, o šiemet viena iškrėtė pokštą – ėmė ir pražydo mėlynai, nors jokio specialaus tręšimo, kad parūgštintų dirvą, nedarė. Žiedai džiugina ne tik ją pačią, tačiau patraukia ir praeivių akis.
„Dabar madinga viską užsėti žolyte, nušienauti ir kelis vazonus pakabinti – gerbiu tokį pasirinkimą, nes žmonės dirba, nori pailsėti, o pas mane yra daug priežiūros reikalaujantis sodas, bet įsitraukiu į tai, gal tai galima pavadinti net kažkokia priklausomybe, nežinau (juokiasi).
Man tai vienas malonumas, o kadangi mano sodas visiškai prie gatvės, dalinai matosi augalai, žmonės kaip į parką pasiprašo pasivaikščioti, gražius žodžius pasako – tai malonumas, kai žinai, kad kažką gražaus nuveiki“, – šypsosi moteris.
Ji pastebi, kad daugelis žmonių renkasi auginti šluotelines hortenzijas, nes jas lengviau prižiūrėti, mat didžialapės yra užsidirbę kaprizingųjų titulą, tačiau Veronika numoja ranka – jas auginti nėra taip jau sunku, žinant, ko joms reikia.
Ką pirmiausia reikia žinoti apie šias hortenzijas – jos, priešingai nei šluotelinės, žiedus krauna ant antramečių ūglių, t. y. jau šią vasarą pasirodę žiediniai pumpurai pražys tik kitąmet.
„Dabar yra remontantinių veislių, kurios žydi ir ant šių metų ūglių, bet vis tiek jas, iš mano praktikos, reikia saugoti. Kuo daugiau šakų išsaugosime, tuo turėsime didesnį krūmą, galingesnį, ankstesnį žydėjimą“, – paaiškina V. Šuminaitė.
Tiesa, didžialapės hortenzijos kiek lepesnės augimo vietai – saulės atokaitoje joms labai nepatiks, bet netiks ir visiškas pavėsis, geriausia, kad gautų rytinės ir vakarinės saulės, tada džiugins žiedais daug ilgiau.
Svarbiausia tinkamai paruošti žiemai
Vis tik, daugiametę didžialapių hortenzijų auginimo patirtį turinti moteris pabrėžia, kad norint sulaukti įspūdingų žiedų, yra vienas pats svarbiausias aspektas – tinkamai paruošti jas žiemojimui, uždengti, o pavasarį turėti kantrybės ir nepaskubėti atidengti.
Ji pasakoja, kad ruošiant hortenzijas žiemai, reikia labai gerai atsirinkti laiką, kad nebūtų nei labai šilta, nei labai šalta, mat šie augalai sunkiai pakelia šalnas. Tad kaip Veronika pataria paruošti jas žiemojimui?
„Aš visas jų šakeles prilenkiu prie žemės ir prisegu prie žemės mediniais kuoliukais, kai dideli krūmai, tokie kuoliukai jau nelabai tinka, tada geriau naudoti metalinius, svarbiausia, kad su metalu šakelės nesiliestų, nes gali pajuoduoti. Labai atsargiai reikia, nepažeidžiant pumpurų, prilenkti ir virvutėmis pririšti.
Pridengiu iš karto labai nedaug, vienu sluoksniu storesnės agrodangos, palieku ventiliaciją galuose, bet pridengiu ne ant paties krūmo, o darau lankus. Labai gerai, jei ji būtų storesnės gramatūros, 50 gramų, o ne plonytė. Galima dengti ir su plona keliais sluoksniais, bet su ja sunkiau dirbti – lengviau plyšta, todėl tikrai verta turėti storesnę agrodangą“, – patarimais dalijosi V. Šuminaitė.
Paklausta, kam reikalingas šakų prilenkimas, moteris paaiškina, kad prie žemės yra šilčiausia, o jei šakos paliekamos stačios, neprilenktos, šaltos žiemos neatlaiko – tada, kaip sakoma, denk nedengęs, bus tuščias darbas.
Artėjant žiemai, kai jau pastebi, kad ateina tikrasis šaltukas, minusinė temperatūra, hortenzijas ji uždengia, kaip pati sako, labai rimtai – atidengusi viršutinį sluoksnį, kaip paklodę žemę aplink krūmus užkloja dviem arba trimis sluoksniais plonos agrodangos, ant viršaus dar uždeda du sluoksnius storos agrodangos.
„Viršutiniai sluoksniai ne tokie reikalingi dėl šilumos, bet stora danga, ypač, kai nauja, mažiau praleidžia lietų. Jos labai nemėgsta būti permirkusios, todėl tokiu būdu žiemoja šiltai ir gan sausai“, – pridūrė Veronika.
Neskubėkite atidengti, nepamirškite laistyti ir tręšti
Atėjus pavasariui ji pataria neskubėti hortenzijas nudengti, reikėtų pralaukti, kol praeis visos šalnos, o jų būna net gegužės mėnesį. Veronika šypteli suprantanti, kaip knieti kuo greičiau jas nudengti ir pamatyti visą žalumą, tačiau jau savo kailiu patyrė – per anksti nudengus ir užėjus šalnoms, nutrupėjo lapeliai ir nebuvo žiedų, krūmas atsigaudinėjo iki pat vasaros vidurio.
„Reikia turėti kantrybės pralaukti visas šalnas ir jų neatidengti iki galo. Aišku, kai šilta darosi, reikia stebėti temperatūras, po kailiniais balandžio mėnesį nereikia laikyti, reikia nuimti nereikalingus sluoksnius, bet vis tiek palikti pridengus.
Kas turi nedaug, vieną kitą krūmelį, gali dienai atidengti, nakčiai uždengti, nors aš šito nepraktikuoju, kadangi pas mane augalų labai daug“, – kalbėjo pašnekovė.
O hortenzijoms sėkmingai peržiemojus, viskas paprasčiau nei paprasta. Tik šiemet kiek sudėtingiau su laistymu – dėl labai karštų orų tai reikia daryti dažniau ir gausiau, o ir vanduo tinka ne bet koks:
„Laistymo jos reikalauja daug ir negalima šaltu vandeniu laistyti, nemėgsta ir kieto vandens, reikia stengtis išsaugoti lietaus vandenį, bet pas mane jų labai daug, neužtenka lietaus vandens, tenka naudoti miesto vandenį, bet reikia, kad jis būtų bent prileistas į kokius nors indus ir nusistovėjęs, mažiau kietas. Kieto vandens jos nemėgsta, dėl jo pradeda sirgti chloroze.“
Be to, svarbu nepamiršti ir tręšimo – Veronika skaičiuoja, kad tręšia apie keturis kartus. Pirmąjį – pavasarį, prasidėjus vegetacijai, iki rugpjūčio vidurio patręšia dar porą kartų, o antroje rugpjūčio pusėje tręšia rudeninėmis trąšomis.
Moteris renkasi specialiai hortenzijoms skirtas trąšas, sako nežaidžianti su naminėmis priemonėmis ir net yra prieš acto ar citrinos rūgšties naudojimą dirvos rūgštinimui, juk prekybos centruose galima įsigyti subalansuotas trąšas, skirtas specialiai konkretiems augalams.
Ir genėti didžialapių hortenzijų nereikia – pakanka nukirpti nužydėjusius žiedus, nors, kaip pastebi, „Diva Fiore“ veislės hortenzijas galima nukirpti iki pat žemės ir šios vis tiek sužydės, nes žiedus sukrauna ir ant pirmamečių ūglių.
Patarė, kaip patiems pasidauginti hortenzijų
Ji priduria, kad dabar labai populiarios mėlynos hortenzijos, tačiau įspėja – nereikėtų tikėtis, kad šios kasmet ir bus mėlynos, mat lygiai tokią pat spalvą išlaiko tik baltos ir raudonos hortenzijos, visų kitų spalva priklauso nuo dirvos rūgštingumo.
Galiausiai, ilgametę patirtį didžialapių hortenzijų auginime sukaupusi V. Šuminaitė pasidalijo naudingu patarimu visiems jų augintojams, kaip paprastai jas pasidauginti, kad nereikėtų pirkti naujų sodinukų, o kiemą puoštų daugiau krūmų.
„Jos labai paprastai dauginamos. Aš savo praktikoje įsitikinau, kad nors dar ir nebūna daug šilumos, įšaknydinimą galima pradėti gegužės pabaigoje, tada iki šiltojo sezono pabaigos būna jau visai neblogas sodinukas.
O dauginu taip: pavasarį, kai krūmas pasidaro žalias, iš apačios paimu gražią žalią ataugėlę, nukerpu žirklutėmis, nešu į pavėsingą vietą, tik jokiais būdais ne saulėje, nes taip nieko nesigaus, truputį kauptuku pakasu žemę ir įkišu šakelę su visais lapais.
Galima ir nedengti, bet soduose daug šliužų, be to ir šilčiau, didesnį plastikinį butelį nuo mineralinio, limonado nukerpu, uždengiu augalėlį ir pastoviai palaikau drėgmę, priklausomai nuo orų. Kai sausi orai, kiekvieną dieną ruputį palaistau aplink, kad žemė būtų drėgna.
Kokį liepos mėnesį jau matau, kad krūmelis jau pradėjo augti, leisti naujus lapelius, vadinasi, jau turi šaknytes ir kažkur rugpjūčio viduryje paimu nedidelius vazonėlius su hortenzijoms tinkama žeme ir gražiai susodinu į vazonėlius ir nešu į šiltnamį“, – patarimais dalijosi hortenzijų augintoja.
Pašnekovė pabrėžia – svarbu, kad šiltnamyje augaliukai negautų tiesioginių saulės spindulių, juos galima statyti tarp pomidorų ar tarp kitų, aukštesnių vazonų, kurie apsaugotų nuo saulės. Atėjus žiemai, augaliukus ji palieka šiltnamyje, pastato tarp didelių į žemę įkastų hortenzijų ir vazonėlius prikasa žeme, padaro nedidelius lankus ir pridengia, kad nesušaltų. Veronika patikina, kad naudojant šį būdą dar nėra nepasisekę.
