Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.
„Nebuvo pasiūlymo darbui priimtino, buvo patalpos išsinuomoti, mes su kolegomis išsinuomojom ir pradėjom dirbti“, – pasakoja Aidas.
Visgi vyras su nerimu klausosi pranešimų iš Finansų ministerijos, kuri tokiems kaip jis, vykdantiems individualią veiklą, užsimojo padidinti mokesčius.
„Žinoma, pasijaustų, jau pasijautė gyvenimas, bute pabrango 50 procentų visi mokesčiai žiemą, prisideda viskas. Viskas brangsta, reikėtų stabilumo, kad stabilizuotųsi Europoje situacija, tada žiūrėti. Jei kils mokesčiai, mes irgi turėsime peržiūrėti darbų kainas, žmogui dar padidės“, – tvirtina Aidas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Siūlo didesnius tarifus ir gaunantiems didžiules kapitalo pajamas. Tiesa, o gaunantiems didžiules algas mokesčius siūlo mažinti.
Mokesčiai gresia už nekilnojamąjį turtą, brangias giminaičių dovanas. O kritikos tokiai reformai negaili ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Verslo atstovai pasiūlymais piktinasi ir reformą vadina progresinių mokesčių įvedimu.
Ministrė tvirtina siūlanti naikinti išsikerojusį „gyvulių ūkį“ ir įvesti teisingesnį gyventojų pajamų apmokestinimą. Tad individualia veikla užsiimantiems žmonėms siūlo didinti mokesčius, mat šie dirba panašų darbą, kaip ir samdomi darbuotojai, tačiau mokesčių našta jiems perpus mažesnė.
Skaistė tvirtina, kad pokyčiai nepalies tų, kas per mėnesį gauna iki 1 tūkst. eurų pajamų, t.y. trijų ketvirtadalių užsiimančių individualia veikla. Tačiau tie, kurių pajamos per mėnesį bus didesnės, turės mokėti didesnius socialinio ir sveikatos draudimų, pajamų mokesčius. Ir palaipsniui per 3 metus bendra mokesčių suma priartės prie 37 proc., tai yra beveik susilygins su 40 proc. mokančiais samdiniais.
„Kalbant apie bendrą paketo poveikį, manome, kad būtų žengtas tvirtas žingsniais mažinant „gyvulių ūkį“, sąžiningiau paskirstant mokestinę naštą. Atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų“, – teigia G. Skaistė.
Bene ryškiausius pokyčius ministerija paruošė gaunantiems dideles pajamas. Kieno alga viršija 100 tūkst. eurų per metus, gyventojų pajamų mokestį siūlo mažinti 7 proc., tačiau ketina sudėti jų visų rūšių pajamas: darbo, individualios veiklos ir kapitalo, ir pritaikyti papildomus 5 ir 7 proc.
„Vykdo individualią veiklą, gauna aukštas pajamas, apmokestinami mažesniais tarifais negu dirbantys pagal darbo santykius. Patektų advokatai, antstoliai ir kiti asmenys, kurių pajamos aukštos, o apmokestinimas skiriasi nuo darbo santykių“, – aiškina G. Skaistė.
Beje, ministrė užsimojo sumažinti verslo liudijimų patrauklumą – per pusę sumažinti metinių pajamų ribą nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų ir viliasi, kad šią mažais mokesčiais pasižyminčią verslo formą rinksis vis mažiau žmonių. Tačiau verslo atstovai griebiasi už galvų, išvydę mokesčių reformos projektą. Štai Verslo konfederacija reformą vadina progresinių mokesčių įvedimu.
„Verslo kapitalo apmokestinime atsiranda progresiniai mokesčiai, viena blogiausių naujienų. Kas uždirba daugiau, kuria pridėtinę vertę, jiems bus progresiniai mokesčiai. Ir dabar nemažai verslų nerodo savo pelnų, bando kitaip moderuoti mokesčius, dabar progresyvumas didins šešėlį, blogins investicinę aplinką. Turim kairios politikos pasiūlymus mokesčių sistemoje“, – tvirtina Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Finansų ministrei žadant, kad mokesčiai vidurinei klasei nedidės, o uždirbantiems iki 1 vidutinio atlyginimo dydžio netgi mažės, profesinės sąjungos mokesčių reformos pasiūlymais iš esmės patenkintos, tiesa, pasigenda mokesčių mažinimo uždirbantiems vidutines algas.
„Darbuotojams su VDU ar šiek tiek daugiau, vidurinė klasė, jiems mokestinė našta nedidės, nes dažniausiai per reformą našta užgula šituos žmonės. Pažadas yra, bet mes laukiame ir mokestinės naštos sumažinimo šitai grupei“, – kalba Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Na, o ekonomistas Nerijus Mačiulis pasiūlymais patenkintas ir teigia, kad Finansų ministerijos projektas spręstų daugelį įsisenėjusių mokestinių problemų
„Pakeitimai nėra kosmetiniai, sprendžia daugybę įsisenėjusių diskriminacinių problemų. Iš dalies bandoma mokestinės diskriminacijos problema „gyvulių ūkis“, kai identišką veiklą vykdantys ir pajamas gaunantys samdomi darbuotojai ir pagal individualią veiklą moka skirtingus tarifus“, – teigia N. Mačiulis.
Finansų ministerija siūlo naikinti lengvatas gyvybės draudimui ir 3 pakopos pensijos kaupimui, tačiau vietoje jų siūlo gyventojams taupymą ir investicijas skatinančias investicines sąskaitas. Ministerija siūlo apmokestinti ir giminaičių dovanas, kurių vertė viršys 150 tūkst. eurų. Siūlo įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį už kiekvieną objektą atskirai, tačiau tvirtina, kad pusė žmonių jo mokėti neturės, o vidutinis mokestis sieks viso labo 14 eurų per metus. Taip pat ketina didinti mokesčius iškastiniam kurui. Mokesčių reforma nesižavi ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai, tad dėl jos finansų ministrės dar laukia aršios kovos ir Vyriausybėje, ir Seime.
„Reikės išsiaiškinti, ar 25 proc. individualią veiklą dirbantys yra „gyvulių ūkio“ fauna, ar žmonės, kuriems mokesčiai tiesiog didės“, – sako Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Reforma neapima visų mokesčių, blogai, kad daugiausiai uždirbantiems matome nuolaidas ir išlygas, kurios paliekamos, tai blogai lyginant socialinio teisingumo principus“, – kalba Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Mes tampame per daug nepatrauklūs investuotojams, žmonėms siunčiam signalą, kad jiems mokesčių našta ne mažės, o didės“, – tvirtina Seimo narys, demokratas Algirdas Butkevičius.
Įgyvendinus mokesčių reformą, finansų ministrė viliasi per metus biudžeto pajamas padidinti apie 450 mln. eurų.
