Pardavinėjate savo daiktus? Įspėja, kad viršiję leistiną sumą turėsite mokėti mokesčius

Augant prekių ir paslaugų kainoms gyventojai ima ieškoti būdų papildomai užsidirbti. Vienas jų – nereikalingų daiktų pardavimas. Žmonės pardavinėja baldus, drabužius, buitinę techniką, kitus dar tinkamus naudoti dalykus.

Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie nustatyta 2500 eurų sumą, kurią peržengus gyventojai norėdami toliau tęsti pardavimus turi išsiimti individualią veiklą ir mokėti mokesčius.

Portalo tv3.lt skaitytoja Aurelija pasakojo, kad platformoje „Vinted“ pardavinėja savo drabužius ir batus.

„Daiktus parduodu įvairiomis kainomis, drabužius po 5–10 eurų, o, pavyzdžiui, odinius batus pardaviau už 100 eurų. Tik įdomu, ar nereikia už mano parduotus daiktus susimokėti kažkokių mokesčių. Nebūtų smagu, sulaukti laiško iš VMI laiško, kad esu skolinga“, – svarstė moteris.

Tuo metu vilnietė Laima pasakojo, kad internete perka mažiems vaikams drabužėlius ir kitus reikalingus daiktus.

„Juk vaikai taip greitai viską išauga, tai perku dažnai jau naudotus drabužius, batus, vežimėlius, kėdutes. Po to tuos daiktus aš pati parduodu ir perku kitus. Būna mėnesių, kai tokiems pirkiniams išleidžiu kelis šimtus eurų. O kitais mėnesiais panašią pinigų sumą gauna į savo sąskaitą.

Dažniausiai reikalingų daiktų randu socialinių tinklų grupėse, ten patys žmonės kelia skelbimus su nuotraukoms, belieka tik išsirinkti, suderėti kainą ir nusipirkti norimą daiktą“, – patirtimi dalijosi moteris.

Bando sušvelninti infliacijos poveikį savo piniginėms?

Daiktų pardavimo platformos „Vinted“ atstovai pastebėjo, kad besikeičiantis metų sezonas keičia ir pirkėjų įpročius. 

„Vasaros mėnesiais mūsų nariai skelbia parduodantys kiek mažiau daiktų, o atėjus šaltajam metų laikui –  šiek tiek daugiau. Negalime to susieti su konkrečiais motyvais, bet, žinoma, gali būti, kad dėl grįžimo į darbus ar mokyklas, sezoninių orų pokyčių, bendruomenės nariai iš naujo įvertina savo spintų turinį, parduoda daiktus, kurių jau kurį laiką nedėvėjo arba įsigyja ką nors naujo. 

Atidžiai stebime, ar sudėtingesnė finansinė situacija ir infliacinė aplinka turi įtakos įsitraukimui į mūsų platformą. „Vinted“ ir kitos panašios platformos iš tiesų gali būti geros vietos, galimai padedančios žmonėms sušvelninti infliacijos poveikį savo piniginėms – parduodant daiktus, kurių jiems nebereikia, arba ieškant ekonomiškesnių būdų įsigyti reikalingų daiktų“, – komentare rašė „Vinted“ atstovai. 

Anot jų, daugiausiai platformoje parduodama moteriškų drabužių ir batų, toliau seka vaikų ir vyrų kategorijų prekės. 

Kada reikia mokėti mokesčius? 

VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius komentavo, kad tais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (pvz., nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius ir pan.), tai jie individualios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo. 

„Mokesčių mokėti nereikia, jei gautas pelnas, kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo, per metus nesiekia 2500 eurų. 

Tačiau jeigu gautas pelnas iš nereikalingų daiktų pardavimo viršija šią ribą, apmokestinama tik 2500 eurų viršijanti suma – nuo jos reikia sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) deklaruojat pajamas iki gegužės 1 d.“ – informavo VMI specialistas. 

Tačiau kada reikalingas individualios veiklos pažymėjimas, o kada verslo liudijimas? 

„Kai gyventojas skelbia apie savo veiklą internete, socialiniuose tinkluose ar kitose platformose, ir perparduoda, gamina ir parduoda produktus, teikia nuolatinio pobūdžio paslaugas komerciniais tikslais siekdamas ekonominės naudos, tokia tęstinė veikla laikoma individualia veikla ir priklausomai nuo jos pobūdžio gyventojas turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą. 

Elektroninė prekyba, prekių perpardavimas įsigijus prekybos verslo liudijimą negalima, tačiau, įsigijus atitinkamos rūšies gamybos verslo liudijimą, nėra draudžiama pagamintus gaminius parduoti elektroniniu būdu“, – komentavo R. Puncevičius. 

Jis atkreipė dėmesį, kad jeigu tam tikrų paslaugų teikimui gyventojas yra įsigijęs verslo liudijimą, tai šias paslaugas jis gali teikti tiek „gyvai“, tiek internetu, neregistruodamas individualios veiklos pagal pažymą. 

Pavyzdžiui, verslo liudijimą „Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla“ įsigijęs gyventojas gali mokymus vesti ir internetu. 

Kaip apmokestinamos savarankiškai dirbančiųjų pajamos? 

Anot R. Puncevičiaus, iki gegužės 1 d. gyventojas turi pateikti metinę pajamų deklaraciją už praėjusius metus ir joje nurodo iš savo veiklos gautą pajamų sumą bei sumoka GPM. 

GPM dydis vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą priklauso nuo uždirbtų apmokestinamųjų pajamų, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu – internetu, parduotuvėse ir kt. jos gautos.

„Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Jiems priskiriamos su pajamų gavimu susijusios visos veiklai vykdyti faktiškai patirtos išlaidos. Gyventojo pasirinkimu, gali būti laikoma suma, lygi 30 proc. gautų pajamų (tokiu atveju išlaidas pagrindžiančių dokumentų turėti neprivaloma). 

Kai apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, taikomas 5 proc. tarifas, o viršijus šią sumą tarifas didėja ir apskaičiuojamas pagal atitinkamas formules. Apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų per metus taikomas nekintantis 15 proc. pajamų mokesčio tarifas“, – skaičiavo VMI specialistas. 

Jis pažymėjo, kad vykdant elektroniniu būdu komercinę veiklą pasitaiko atvejų, kai GPM apskaičiuojamas neteisingai dėl klaidingai įrašytos pajamų sumos. 

„Pavyzdžiui, teikdami IT paslaugas per „Bolt“ platformą, gyventojai klaidingai pajamomis pripažįsta ne visą klientui suteiktos paslaugos kainą, bet sumažina ją platformai sumokėtu tarpininkavimo mokesčiu. 

Kadangi tarpininkavimo mokestis priskiriamas išlaidoms, gyventojas pasirinkęs iš pajamų atimti fiksuotą 30 proc. pajamų sumą, papildomai pajamų mažinti tarpininkavo mokesčiu negali“, – komentavo R. Puncevičius. 

Jis pažymėjo, kad nuo individualios veiklos (tiek įsigijus verslo liudijimą, tiek įregistravus individualią veiklą pagal pažymą) pajamų Sodrai reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. 

Elektroninės prekybos kontrolė 

R. Puncevičius pasakojo, kad VMI daugiausia dėmesio skiria rizikingiausioms ekonominės veiklos sritims, kuriose pajamų apskaitymo bei mokesčių mokėjimo vengimo mastas ir poveikis biudžeto pajamoms yra didžiausias, jose ir koncentruoja darbo išteklius. Verslas elektroninėje erdvėje yra viena iš prioritetinių sričių. 

Pagrindinis dėmesys yra skiriamas: 

  • nuotolinei prekybai, elektroninėms paslaugoms; 
  • elektroninėms parduotuvėms;
  • prekybos platformoms, dalijimosi ekonomikos platformoms;
  • prekyba socialiniuose tinkluose, nuomonės formuotojų veiklai;
  • virtualiai valiutai, atsiskaitymams elektroninėje erdvėje.

Kontroliuodama komercinę veiklą elektroninėje erdvėje VMI per 2022 metus atliko 333 kontrolės veiksmus, kurių rezultatas – papildomai mokėtina 4,6 mln. eurų suma. 

Patikrinimų metu dažniausiai nustatomi gautų pajamų nedeklaravimo atvejai: vykdant prekybą ar teikiant paslaugas per socialinius tinklus (Facebook), tarptautines platformas (EbayAirBnb ir pan.), nedeklaruojamos virtualių valiutų pardavimo pajamos, azartinių lošimų (pokerio) internete pajamos, dalį laikotarpio vykdo veiklą jos neįregistravę. 

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer