Vienas po kito pasigirsta žinių apie sukrečiančius nusikaltimus, o policijos pareigūnų jau ir dabar šalyje kritiškai trūksta. Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad labiausiai pareigūnų trūksta sostinėje, Marijampolėje ir Tauragėje.
„Šiuo metu policijoje neužpildyta 18 proc. pareigūnų (darbo vietų – aut. past.), daugiausiai jų trūksta Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės apskrityse – daugiau kaip 20 proc. Iš viso Lietuvos policijoje tarnauja – 7520 pareigūnų ir 1705 karjeros valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (iš viso policijoje – 9225 etatų).
Tačiau pažymėtina, kad pareigybių skaičius (taip pat ir neužpildytų) yra susiklostęs istoriškai, ir kai kuriuose padaliniuose nebuvo peržiūrimas, nors veiklos organizavimas, procedūros ir taikomos technologijos pasikeitė, todėl neatspindi realaus pareigūnų poreikio.
Be to, atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, dabar užpildyti tiek tuščių pareigybių negalėtumėme, taip pat manome, kad tiek pareigūnų dabartinėje situacijoje, atsižvelgiant į bendrą demografinę padėtį ir nereikėtų“, – sako jis.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė sako, kad iš viso trūksta per 1 500 pareigūnų. Dirbti nėra kam, policijos pareigūnai skundžiasi dideliais darbo krūviais, viršvalandžiais, mažais atlyginimais ir psichologinėmis problemomis, kurios atsiranda dėl įtampos darbe. Anot jos, kad kita didelė problema yra darbo krūviai – dėl jų niekas nenori dirbti.
„Didžiausia problema yra sostinėje – trūkumas apie 450 policijos pareigūnų. <…> Aš manyčiau, kad reikėtų vieną kartą paimti ir paskaičiuoti: kiek policijos pareigūnai atlieka funkcijų ir kiek jų turėtų būti toms funkcijoms atlikti, o ne ten remtis neaišku kada darytais paskaičiavimais. Vilniuje didžiulis darbo krūvis vyrauja jau nuo pat Nepriklausomybės. Realiai, lieka neišspręsta problema, dėl ko ateiti dirbti į sostinę, policijos pareigūnai nenori“, – sako R. Katinienė.
Labiausiai trūksta tų pareigūnų, kurie dirbtų tiesiogiai su gyventojais.
„Policijos pareigūnų didžiausias trūkumas yra darbiniuose padaliniuose, kur jie atlieka daugiausiai funkcijų, turi kontaktą su gyventojais: reagavimo ir veiklos padalinys. Tie, kurie reaguoja į įvykius, tie, kurie patys tiria ir nagrinėja gyventojų skundus, pareiškimus“, – teigia ji.
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės R. Katinienės, vyrauja trys esminės bėdos: didelis darbo krūvis, finansavimo ir darbo užmokesčio sistema, sugriauta policijos pareigūnų reabilitacijos sistema.
„Pirmiausia, ką patys pareigūnai įvardija ir kas juos labiausiai demotyvuoja tarnyboje, tai didžiulis darbo krūvis, kuris sukelia papildomas psichologinės įtampos problemas, pretenzijos iš gyventojų dėl nespėjamų laiku išnagrinėti pareiškimų, ikiteisminių tyrimų, taip pat spaudimas yra patiriamas iš tų pačių prokurorų, kurie kontroliuoja ikiteisminius tyrimus, vadovų kontrolė.
Kita problema yra – valstybės požiūris į pareigūnus. Tai yra finansavimo ir darbo užmokesčio sistema, kuri nėra konkurencinga, nes policijos pareigūnai atlikdami daugiausiai funkcijų sulaukia aukščiausių reikalavimų. Tačiau darbo užmokestis jų yra pats mažiausias visoje vidaus reikalų sistemoje.
Dar viena problema – per pastaruosius metus, visiškai sugriauta pareigūnų reabilitacijos sistema, tai jeigu dar anksčiau buvo galimybė dėl patiriamos darbo specifikos, darbo krūvio turėti reabilitaciją, tai šiai dienai ji yra sugriauta“, – sako R. Katinienė.
Dalį pareigūnų atlyginimo sudaro dirbti viršvalandžiai ir naktinės pamainos. R. Katinienė sako, kad už padidėjusį darbo krūvį ar už viršvalandžius pareigūnams nėra sumokama.
„Lietuvoje, ko gero, vyrauja du tokie standartai. Vilniuje policijos pareigūnai, kadangi ten reikia valdyti situaciją, jiems yra mokami viršvalandžiai, yra mokami priedai už padidėjusį darbo krūvį, taip pat yra mokamas sostinės priedas. Mes turime ir kitą Lietuvos pusę, galima paminėti tą patį Kauną iš didžiųjų miestų, tai ten buvo tik reagavimo reformos norint, kad drastiškas skaičius pareigūnų nepaliktų tarnybos, buvo mokami viršvalandžiai. Bet, realiai, už padidėjusius krūvius, numetama kitiems ta funkcija, nei už padidėjusį krūvį, nei už viršvalandžius nėra mokama“, – sako pirmininkė.
Ar policijos pareigūnų trūkumas yra žymus mažuose miestuose? Pirmininkė sako, kad vis tik didžiausia bėda išlieka didmiesčiai. Tačiau regionuose darbuotojų taip pat trūksta.
„Prasčiausia situacija yra didmiesčiuose, todėl, kad yra didžiuliai darbo krūviai, įvykių yra keliais kartais daugiau nuo kai kurių regioninių vietovių. Tačiau problemos yra ir regionuose. Ten atitinkamai yra mažas pareigūnų skaičius“, – teigia R. Katinienė.
Jaunimas į policiją nenori
Pasak R. Matono, policijos sistema dabar susiduria su rimta problema, mat jaunimas nenori įsitraukti į policijos gretas, o vis daugiau vyresnių kolegų palieka tarnybą.
„Specialistų (ne tik policijos pareigūnų, bet ir gydytojų, mokytojų, kultūros darbuotojų ir kt.) trūkumas stebimas daugelyje sričių ir yra plataus mąsto problema Lietuvoje.
Jau daugiau kaip dešimtmetį dėl nepakankamos naujų pareigūnų įsiliejimo į policijos gretas, policijos sistema susiduria su personalo senėjimo problema. Jau ilgą laiką tarnaujančių policijos sistemoje pareigūnų, kurie turi teisę į pareigūno pensiją, dalis yra virš 40 proc. Todėl šiuo laikotarpiu, bendrai paėmus, išeina daugiau darbuotojų, nei jų priimama į sistemą“, – pasakojo jis.
Dar viena problema – policijos pareigūnai nėra motyvuoti, nepatenkinti atlyginimu ir darbo krūviu. Taip pat policijos darbuotojams nerimą kelia socialinės garantijos.
„Dėl nepakankamos teisės aktuose numatytos pareigūnų motyvavimo sistemos, nekonkurencingų atlyginimų ir aukštų pareigūnams keliamų reikalavimų (reputacijai, fiziniams ir intelektiniams gebėjimams, sveikatos būklei ir pan.) bei atsakomybės, sudėtinga pritraukti jaunimą į policiją. Taip pat, atitarnavus 25-30 metų, policijos pareigūnams socialinės garantijos praktiškai nedidėja, todėl nėra didelės motyvacijos likti tarnauti policijoje.
Taip pat policijos pareigūnų trūkumą veikia ir kitos kompleksinės priežastys – mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas, gyventojų mobilumas, kitų profesijų didesnis lankstumas“, – teigia R. Matonis.
Komunikacijos skyriaus vedėjas sako, kad praėjusiais metais buvo vykdomas darbuotojų pritraukimas, o kandidatų buvo daug – per 500. Tačiau ne visi atitinka sveikatos reikalavimus.
„Policijos departamentas pernai vykdė aktyvią darbuotojų pritraukimo ir profesijos populiarinimo kampaniją, kurią sudarė daug įvairių priemonių – rezultatai nudžiugino, norinčių tapti policijos pareigūnais turėjome 561, o 239 kandidatai dalyvavo atrankoje.
Didžiausia problema, dėl kurios kandidatai neatitinka reikalavimų, yra prasta sveikata, neatitikimas nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, pusšimtis neišlaikė stojamųjų testų. Aktyvias policijos profesijos populiarinimo priemones planuojame vykdyti ir šiemet”, – sako jis.
