Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir įmonių nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo mokėti išmokų už deklaruotus plotus avansines išmokas. Vienam pareiškėjui bus išmokėta vidutiniškai po 4872 eurus.
Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc. skirtos paramos sumos.
2022 m. avansu ūkininkams, kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų ar jie buvo išspręsti, bus išmokėtos tiesioginių išmokų avansinės išmokos, taip pat avansai pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
ES įpareigoja valstybes nares avansines išmokas mokėti nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., NMA daugumą avansinių išmokų planuoja išmokėti per pirmąsias dvi mokėjimo savaites.
Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjų sąskaitos bus pradėtos pildyti likusia avansinių išmokų dalimi, taip pat bus pradėta mokėti parama pagal KPP priemones „Natura 2000“, atitinkamas priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas („Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir kitas veiklas) ir atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už baltyminius augalus.
Informacija apie avansų išmokėjimo laikotarpius ir sumas NMA portale. Čia taip pat galima pasinaudoti skaičiuokle ir sužinoti, kokia suma pinigų bus pervesta šiemet.
Prisijungę prie informacinio portalo ir paspaudę 2022 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą, ūkininkai jau gali matyti ir jiems planuojamus avansų išmokėjimo laikotarpius.
Priklauso nuo ploto ir pasėlių
Kaip informavo Žemės ūkio ministerija, šiemet tiesioginių išmokų avansai arba išankstines išmokos už 2022 m. bus mokamos nuo spalio 16 d. iki gruodžio 1 d.
Leidžiamas išmokėti avansų dydis – tiesioginių išmokų iki 70 proc., o kaimo plėtros priemonėms – iki 85 proc. Taigi, likusi tiesioginių išmokų dalis turi būti išmokama nuo gruodžio 1 d. iki ateinančių metų birželio 30 d.
Šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu gautos 118,7 tūkst. ūkininkų ir bendrovių paraiškos. O 2022 m. tiesioginių išmokų vokas Lietuvai – 578,5 mln. eurų. Taigi vienam pareiškėjui bus išmokėta vidutiniškai po 4872 eurus.
Tiesa, kiekvienam ūkininkui ši suma gali gerokai skirtis. Ji priklausys nuo to, kiek žemės yra dirbama, ir kas joje auginama.
Pavyzdžiui, šiemet siūloma dalis vienkartinės išmokos už plotus yra 52,50 euro už ha; dalį žalinimo išmokos – 42,50 euro už ha; dalį išmokos jauniesiems ūkininkams – 58,30 euro už ha; už pirmuosius hektarus – 50,75 euro už ha; už baltyminius augalus – 44,70 euro už ha; sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus – 8,80 euro už ha; plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai – 107,00 euro už ha; už vaisius ir uogas – 216,80 euro už ha ir t.t.
Kitų numatomų avansinių išmokų dydžius galima rasti žemės ūkio ministro įsakymo projekte.
Žemės ūkio ministerija paaiškino, kad visi ūkininkai gauna bazinę (pagrindinę) tiesioginę išmoką už žemės plotą, o papildomai – perskirstymo išmoką (už pirmus 30 ha), žalinimo išmoką, jeigu yra jaunasis ūkininkas gauna jaunojo ūkininko išmoką už (90 ha), bei gali gauti susietąją paramą už atskirų kultūrų auginimą (sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus, daržoves, vaisius ir uogas. Taigi už tą patį ha gali gauti kad ir visas mano minėtas išmokas.
Pavyzdžiui, ūkis deklaruoja 45 ha žemės ūkio naudmenų. Jo savininkui priklausys bazinė išmoka už 45 ha, plius žalinimo išmokas už 45 ha, plius perskirstymo išmoka už 30 ha.
Jei ūkis deklaravo 30 ha sertifikuota javų sėkla apsėtą plotą – už jį gaus susietąją paramą už sėklinius javus, bei dar deklaravo 15 ha daržovių – už juos gaus taip pat susietąją paramą už daržovių auginimą. Ir jei dar yra jaunasis ūkininkas gaus ir jaunojo ūkininko išmoką už 45 ha.
Žemės ūkio produkcija išaugo
2021 m. mūsų šalyje žemės ūkio produkcijos pagaminta už 2,96 mlrd. eurų, arba 7,8 proc. daugiau nei 2020 m., rodo Statistikos departamento duomenys.
Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 8,1 proc. Tam įtakos turėjo 13,7 proc. padidėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos. Labiausiai išaugo rapsų (26,9 proc.), bulvių (26,5 proc.), daržovių (13,7 proc.) ir javų (12,7 proc.) supirkimo kainos.
Tačiau dėl menkesnio derliaus augalininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 4,9 proc.
Labiausiai sumažėjo cukrinių runkelių (16,7 proc.), ankštinių augalų (13,1 proc.), javų (8,6 proc.) ir bulvių (7,8 proc.) derlius. 4,2 proc. išaugusį rapsų derlių lėmė 10,9 proc. padidėjęs rapsų pasėlių plotas.
Gyvulininkystės produkcijos vertė padidėjo 7,2 proc.
Tam įtakos turėjo 8,2 proc. išaugusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos, iš jų labiausiai augo pieno (14,8 proc.), galvijų (12,9 proc.) bei avių ir ožkų (11 proc.) supirkimo kainos.
Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 0,9 proc., nes buvo mažiau išauginta paukščių (5 proc.), avių ir ožkų (1,6 proc.) bei mažiau primelžta pieno (0,8 proc.).
