Šiltuoju sezonu žaibus matome dažnai, tačiau viena gamtos reiškinių rūšis vis dar apipinta mitais – tai kamuoliniai žaibai.
Kaip susidaro žaibas, primena Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
„Žaibas – savaiminis trumpalaikis didelės srovės elektros išlydis (iškrova). Susidaro tarp skirtingai įsielektrinusių debesų, to paties debesies skirtingų dalių, debesies ir aplinkinio oro arba tarp debesies apačios (dažniausiai įsielektrinusios neigiamai) ir Žemės paviršiaus“, – teigia jis.
„Debesies viduje įvyksta apie 90 % visų žaibų. Pavojingiausi žaibai yra iš debesies į Žemę (sudaro apie 9–10 % visų žaibų), rečiausi – tarp debesų ir iš debesies į orą (apie 1 %)“, – priduria G. Valaika.
Žaibuoti gali ir vasarą, ir žiemą, o pats žaibavimas būna įvairių formų – nuo mums įprastų linijinių žaibų iki visiškai retų kamuolinių žaibų.
Retas ir neprognozuojamas reiškinys
Kamuoliniai žaibai – mistika apipinta ir mažai ištyrinėta žaibo forma.
„Manoma, jog kamuolinis žaibas – tai elektrinės kilmės kelių ar kelių dešimčių centimetrų skersmens geltonos, raudonos ar oranžinės spalvos šviečiantis (kaip 100 ar 200 W lemputė) kamuolio ar kriaušės formos objektas, kuris egzistuoja keliasdešimt sekundžių ar net kelias minutes“, – paaiškina G. Valaika.
„Dažniausiai kamuolinio žaibo susidarymas siejamas su dideliu atmosferos elektrinio lauko stipriu ir perkūnijomis. Tokio žaibo judėjimo trajektorija dažnai yra sunkiai nusakoma. Susilietimo su daiktais ar paviršiais metu gali sprogti“, – pažymi specialistas.
Vis dėlto šis reiškinys natūraliomis sąlygomis netyrinėtas, nes yra trumpalaikis, itin retas ir neprognozuojamas.
„Yra sukurta apie 200 teorijų, aiškinančių kamuolinio žaibo susidarymą, tačiau nė viena jų nepaaiškina daugelio jam priskiriamų unikalių savybių, pavyzdžiui, gebėjimą prasiskverbti per materiją (pavyzdžiui, stiklą)“, – teigia G. Valaika.
Sakoma, kad kamuolinis žaibas į namus gali patekti pro atvirą langą su skersvėju, tačiau LHMT specialistai neturi duomenų, kad toks reiškinys būtų užfiksuotas Lietuvoje ar aplink mūsų šalį.
„Todėl nereikėtų labai baimintis šio mistika apipinto reiškinio“, – nuramina G. Valaika.
Orų prognozė
Šeštadienio naktį kai kur numatomas trumpas lietus, perkūnija. Vėjas silpnas. Žemiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos. Dieną daug kur trumpai palis, vietomis smarkiai. Daugelyje rajonų perkūnija. Vėjas rytinių krypčių, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 21–26 laipsniai šilumos.
Sekmadienį daugelyje rajonų trumpi lietūs, perkūnija. Kai kur lis smarkiai. Vėjas naktį silpnas, dieną besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 12–17, dieną 21–26 laipsniai.
Pirmadienį daug kur trumpi lietūs, dieną kai kur smarkūs. Naktį vietomis, dieną daug kur perkūnija. Vėjas vakarinių krypčių, naktį 4–9 m/s, dieną 8–13 m/s. Temperatūra naktį 11–16, dieną 20–25 laipsniai šilumos.
