Kauno „Žalgirio“ viltys artėjantį pavasarį organizuoti Eurolygos finalo ketvertą gerokai sumažėjo, tačiau išlieka gyvos. Tai patvirtino naujienų portalo tv3.lt kalbintas daugkartinių Lietuvos čempionų vadovas Paulius Motiejūnas.
Galimybes Nemuno saloje surengti didžiausią Europoje klubinę krepšinio fiestą gerokai prigesino Vyriausybės sprendimas neskirti 1 milijono eurų, kurie būtų panaudoti kaip mokestis Eurolygai.
„Reikia suprasti, kad šitas mokestis „eina“ Eurolygai. Nėra taip, kad gali nueiti pas privatų verslo partnerį ir sakyti, kad davus milijoną eurų jums bus kažkokia nauda. Taip nėra – bilietų, reklamos ir kitas pajamas pasiims Eurolyga“, – tv3.lt portalui sakė P. Motiejūnas.
Tiesa, pasak „Žalgirio“ direktoriaus, nauda valstybei sugrįžtų per atvykusius krepšinio gerbėjus, kurie Lietuvoje pirktų prekes ir paslaugas.
2022–2023 m. Eurolygos finalo ketverto šeimininkai turėtų paaiškėti per 2 artimiausias savaites.
Kaip reagavote į Vyriausybės sprendimą neskirti pinigų Eurolygos finalo ketvertui Kaune? – paklausėme P. Motiejūno.
Šiaip ar taip, kandidato paraišką mes jau esame pateikę ir jos neatsiimame. Paraiškoje yra numatyti savivaldybės finansai, kuriais jie sutinka prisidėti.
Jeigu atvirai, ar toks Vyriausybės sprendimas jus nustebino?
Mes, už sporto atsakingi žmonės, norime, kad tas renginys vyktų Lietuvoje. Čia yra tikrai ne tas renginys, kur išleisi pinigus ir jie negrįš. Tai yra renginys, kuris tikrai atsipirktų, bet Vyriausybė situaciją mato geriau ir žino, ką ir kur reikia daryti. Tuo metu mes norėjome ir vis dar norime organizuoti finalo ketvertą. Viltys išlieka gyvos.
Kokia ankstesnių metų praktika? Ar kitų šalių vyriausybės taip pat prisidėdavo savo lėšomis prie finalo ketverto organizavimo?
Taip. Visur skirtingai, bet valdžia tokio mąsto renginiuose visur yra šalia. Tai yra ir sporto, ir verslo renginys. Kai į šalį atvažiuoja 10 tūkstančių žmonių, jie visi atsiveža savo „krepšelius“. Visą tą žino. Mes, kaip klubas, iš šito renginio nieko negauname. Norime, kad tą naudą gautų miestas ir šalis. Kaunas viešbučiuose neturi nė 3 tūkstančių vietų, todėl reikia suprasti to mąstą – atvykusių krepšinio sirgalių būtų ir Vilniuje, ir kituose miestuose.
Ar jums nekeista, kad vis dar nėra aišku, kur vyks šio sezono Eurolygos finalo ketvertas?
Keista, bet susidarė tokia situacija – keitėsi visa Eurolygos valdžia, struktūra. Praėjusį sezoną finalo ketverto vieta buvo perstumta iš Berlyno į Belgradą, o šiais metais turėjome labai gerus šansus į Kauną atsivežti Eurolygos finalo ketvertą. Tų galimybių turėjome tikrai daug, dabar jos gerokai sumažėjo.
Ar „Žalgiris“ pajėgus priimti šį renginį be Vyriausybės paramos?
Kadangi Lietuva jau žino, kaip organizuoti Europos krepšinio čempionatą, priimti Eurolygos finalo ketvertą yra labai lengva. Visi viešbučiai, vežėjai, kavinės žino „know how“, jau nekalbant apie areną – tikrai esame pasiruošę. Neabejoju, kad viską padarytume aukščiausiu lygiu.
Ar dar bandysime kalbėtis su Vyriausybės atstovais?
Ne. Jau dukart kalbėjome ir atsakymas aiškus – nėra apie ką daugiau kalbėti.
Kada paaiškės finalo ketverto miestas?
Per pora artimiausių savaičių.
Praėjusią savaitę „Žalgiris“ Eurolygoje pasiekė dvi pergales, tarp kurių – skambi pergalė prieš Šaro „Barcą“. Nuotaikos turbūt visiškai kitokios nei lygiai prieš metus?
Vienareikšmiškai. Bet kartu suprantame, kad čia dar tik pradžia. Dirbame, dedame pamatus sezonui ir svarbu neatsipalaiduoti.
Šį sezoną surinkta žymiai atletiškesnė ir konkurencingė komanda. Kas prie to labiausiai prisidėjo?
Komandą visada rinkdavome kartu su treneriu. Šį sezoną renkant sudėtį dalyvavo visa Kazio (Maksvyčio) vadovaujama trenerių grupė. Reikia pripažinti, praėjusiais metais padarytos klaidos parodė, kaip kitaip reikia žiūrėti į komandos komplektaciją. Iš klaidų reikia mokytis bandėme tą padaryti.
Turbūt savo žodį turėjo ir sporto direktoriumi tapęs Paulius Jankūnas, klubo skautas Erikas Kirvelaitis?
Taip. Erikas visada peržiūri žaidėjų variantus. Kaip ir Gintaras (Krapikas), Tautvydas (Sabonis), Evaldas (Beržininkaitis). Pauliaus, aišku, irgi klausiam, bet jam tai yra pirmieji metai ir savotiškas įsivažiavimas.
