Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.
Portalas „Newsweek“ skelbia, jog šis regionas, kurį 1860 m. Čingų dinastija perleido Rusijai, tapo Pekino politikų ir Kinijos nacionalistų interesų objektu. Praėjusiais metais vyriausybė nurodė, kad į šalies žemėlapius turėtų būti įtrauktas Haišenvai (kiniškas Vladivostoko pavadinimas) ir dar septynių tolimųjų Rusijos rytų vietovių kiniški pavadinimai.
Kaip ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, teigiantis, kad Ukraina visada buvo rusų tautos dalis, Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo darbotvarkėje, skirtoje „didžiajam kinų tautos atgaivinimui“, pabrėžia prarastų teritorijų atgavimo svarbą.
Kinija yra pažadėjusi kada nors į savo sudėtį įtraukti suverenų Taivaną. Ji taip pat pretenduoja į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros, kurioje Pekinas, remdamasis savo „istorinėmis teisėmis“, kovoja su Filipinais.
Kinijos ūkininkai vyksta į Rusiją
Dėl niūrių ekonominių perspektyvų Hegange, buvusiame Kinijos šiaurės rytuose esančiame mieste, daugiau Kinijos ūkininkų gali netrukus išvykti į Rusiją, pranešė „Nikkei“.
„Nerimas dėl „geltonojo pavojaus“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose nėra naujas. Jis egzistavo dešimtmečius, jei ne šimtmečius, dėl didžiulės gyventojų disproporcijos abiejose sienos pusėse. Nerimą kelia tai, kad Kinijos gyventojų antplūdis kels iššūkį Rusijos kontrolei. Nemanau, kad dėl suvereniteto klausimo vis dar galima derėtis, tačiau keblus klausimas bus, kaip valdyti kinų ūkininkus vietoje“, – sakė JAV Stimsono centro Kinijos programos direktorius Yun Sunas.
Atlikti tyrimai
2021 metų žurnale „The American Journal of Economics and Sociology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad kai kuriais atvejais kinų ūkių buvimas ir pardavimai kinų valdomoms įmonėms padidino vietos ūkininkų pajamas.
Tyrime taip pat teigiama, kad tie patys veiksniai dėl padidėjusios konkurencijos didina žemės kainas, mažina rusų darbininkų darbo užmokestį ir Rusijos ūkiuose dirbančių šeimos narių skaičių, didina visą darbo dieną dirbančių ūkio darbuotojų skaičių, mažina kukurūzų ir kviečių derlių ir didina bulvių ir ryžių derlių.
Prekyba su Kinija, kartu su Kremliaus karo išlaidomis, padėjo palaikyti Rusijos ekonomiką, įsigaliojus Vakarų tarptautinėms sankcijoms.
Priklausoma nuo valiutos
Nors tai leido Rusijai paneigti pesimistiškiausias prognozes dėl jos ekonomikos, šalis tapo labiau priklausoma nuo Kinijos valiutos juanio.
2023-iųjų metų pirmąjį pusmetį Rusija juaniais atsiskaitė už tris ketvirtadalį prekybos apyvartos su Kinija ir ketvirtadalį sandorių su kitomis šalimis, pranešė Rusijos ekonomikos ministerija.
Kovo 29 d. paskelbtoje metinėje ataskaitoje Rusijos centrinis bankas teigė, kad, kalbant apie tarptautines atsargas, jis neturi gerų alternatyvų juaniui, teigiama naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešime.
„Šių valiutų kursai yra labai nepastovūs, rinkose yra mažas likvidumas, o daugelyje tokių šalių taikomi kapitalo judėjimo apribojimai, kurie trukdo jas naudoti“, – teigiama ataskaitoje.
Y. Sunas sakė, kad juanio naudojimas sandoriams padėjo Rusijai ir Kinijai sušvelninti sankcijų poveikį ir leido šalims išbandyti SWIFT alternatyvią finansinių mokėjimų sistemą.
Rezervinė valiuta
„Rezervinė valiuta yra kitas dalykas. Galima teigti, kad atsižvelgiant į jų dvišalės ekonominės veiklos lygį, natūralu, kad Rusija į savo užsienio atsargas įtraukia daugiau juanių. Tačiau taip pat žinome, kad tai turi daug praktinių sunkumų – Kinijos kapitalo kontrolė, grynųjų pinigų trūkumas ir Pekino manipuliacijos valiutos kursu. Taigi, jei Rusija turėtų kitų galimybių, juanis nėra patraukliausia rezervinė valiuta“, – pridūrė Y. Sunas.
Dėl Rusijos priklausomybės nuo juanio V. Putinas atsiduria keblioje padėtyje, jei tarp abiejų šalių kiltų diplomatinė įtampa ar prekybiniai ginčai, ir yra labiau pažeidžiamas ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria antroji pagal dydį pasaulio ekonomika.
Dėl priklausomybės nuo Pekino Maskva taip pat yra pažeidžiama trečiųjų šalių spaudimo. Pavyzdžiui, Rusijos įmonės, turinčios verslo interesų Kinijoje, pranešė apie mokėjimų sutrikimus po to, kai Vašingtonas įvedė antrines sankcijas, nukreiptas prieš bankus, kurie padeda į Rusiją pervežti uždraustas prekes.
