Tūkstančiai Lietuvos gyventojų kas mėnesį gauna ir apmoka sąskaitas, kurias siunčia daugiabučių namų administratoriai. Net jeigu tai yra ta pati įmonė, daugiabučiai – vienodi, o butai juose – labai panašūs, visai gali būti, kad sąskaitos gerokai skirsis.
Pasirodo, kai kurie gyventojai kiekvieną mėnesį turi mokėti už paslaugas ar įrenginius, kurių net nežino esant.
Daugiabučių administratoriai aiškina, kad tai priklauso ne tik nuo konkretaus namo ar buto, bet ir nuo gyventojų – ko jie pageidauja, ką patys nuveikia ar ko nedaro dėl bendros namo gerovės.
Skiriasi ir eilutės, ir įkainiai už tą patį
Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Kęstutis, gyvenantis naujos statybos daugiabutyje. Jis stebėjosi, kad mokesčiai už butą panašiuose namuose gerokai skiriasi.
„Netoli manęs gyvena draugas, su kuriuo retkarčiais susitinkam. Abu į naujus butus skirtinguose naujuose daugiabučiuose įsikėlėme panašiu metu, tad ne kartą kalbėjomės apie butų įrengimą, baldus ir, aišku, apie mokesčius.
Kažkaip išsikalbėjome ir galiausiai supratome, kad mokame labai skirtingas sumas už skirtingus dalykus, nors mūsų namai tikrai panašūs ir naudojamės tokiomis pačiomis paslaugomis. Tad nusprendėme pagal kiekvieną eilutę pasilyginti sąskaitas už rugpjūčio mėnesį“, – pasakojo skaitytojas, pasidalijęs ir sąskaitų kopijomis.
Anot jo, jeigu vieno daugiabučio administratoriaus atsiųstoje sąskaitoje buvo 6 eilutės mokėti už skirtingas paslaugas, kito sąskaitoje – net 16.
„Pavyzdžiui, vienoje sąskaitoje yra „bendro naudojimo elektra“. Galima numanyti, kad ji naudojama tiek laiptinių apšvietimui, tiek liftui. Tačiau kitoje sąskaitoje laiptinės ir lifto elektros eilutės yra išskirtos. Dėl to vienam butui bendras elektros įkainis yra 0,0349 euro už 1 kv. m, o kitame jau kone dvigubai didesnis – 0,0675 euro“, – pastebėjo Kęstutis.
Anot jo, akivaizdžiai skiriasi ir kitų paslaugų įkainiai – pvz., laiptinių valymo. Už laiptinių ir vidinio kiemo valymą vieno butui taikomas įkainis yra netgi mažesnis (0,0476 euro), nei vien tik už laiptinių valymą (0,0750 euro).
Kita vertus, ir viename, ir kitame daugiabutyje ar jo butuose yra tiek bendri, tiek individualūs skaitikliai, taip pat vandentiekio ir šilumos vamzdynai, sistemos, kurios yra arba bent turi būti prižiūrimos. Tačiau vienas butas gauna sąskaitą su atskiromis eilutėmis už skaitiklių ir sistemų priežiūrą, o kitas – nieko panašaus.
„Darbe apie tai dar padiskutavome su kolegomis. Jie irgi pažiūrėjo sąskaitas. Tai net senos statybos panašiuose daugiabučiuose, panašiuose butuose, to paties administratoriaus sąskaitos gerokai skiriasi“, – tikino skaitytojas.
Pavyzdžiui, vienam už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą taikomas 0,0547 euro tarifas, o kitam – 0,0810 euro.
Priklauso nuo gyventojų pageidavimo?
Daugelį daugiabučių, taip pat ir tų, kurių sąskaitomis pasidalijo skaitytojas, Vilniaus mieste administruoja bendrovė „Mano būstas“.
Šios bendrovės Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis paaiškino, kad administratoriaus sąskaitose nurodytos teikiamų paslaugų eilutės skiriasi priklausomai nuo daugiabučio namo tipo, juose esančių inžinerinių sistemų gausos ir pačių gyventojų pageidavimų.
„Tarkime, jei namas yra standartinis ir jame nėra sudėtingų inžinerinių įrenginių, jam teikiamos tik būtiniausios priežiūros paslaugos pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus.
Jeigu daugiabutyje, dažniausiai naujos statybos, yra daug inžinerinių įrengimų, kuriems būtina nuolatinė priežiūra, natūralu, kad ir paslaugų krepšelis išauga“, – nurodė P. Ugianskis.
Jis pateikė tokį pavyzdį:
„Senos statybos name paprastai nerasime vėdinimo ir kondicionavimo sistemų, šalčio mašinų, priešgaisrinės saugos įrengimų ir panašiai, todėl ir tokios paslaugos šių namų gyventojams nėra teikiamos. Ir atvirkščiai.“
Kita vertus, kaip pastebėjo „Mano būstas“ atstovas, eilutės sąskaitose gali skirtis ir dėl kitų priežasčių.
„Žinoma, jeigu name buvo suplanuoti tam tikri darbai arba įvyko neplanuotas gedimas, atitinkamai kitą mėnesį tai atsispindės ir sąskaitos eilutėse, kuriose bus detalizuoti atlikti papildomi darbai.
Taip pat paslaugų krepšelio dydis priklauso ir nuo pačių gyventojų pageidavimų. Pavyzdžiui, vieni nenori savo laisvalaikio keisti į šluotą ir dirbti valytojais, todėl užsisako laiptinių valymą, kiti priešingai – bendrojo naudojimo patalpas valosi patys“, – komentavo pašnekovas.
Anot jo, vieni nori daugiau papildomų darbų, kurie kelia būsto vertę, kitiems užtenka tik būtinųjų paslaugų ir nieko daugiau.
„Taigi reziumuojant, sąskaitose eilučių kiekį iš esmės lemia trys esminiai faktoriai: namo tipas ir jame esančių inžinerinių sistemų gausa, papildomi darbai ir pačių gyventojų pageidavimai“, – apibendrino P. Ugianskis.
Turi pateikti dokumentus
Vilniaus miesto savivaldybė paaiškino, kad ji, kaip ir kitos savivaldybės vykdo jų paskirtų administratorių, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkų ir jungtinės veiklos sutartimis įgaliotų asmenų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal tarybos patvirtintas taisykles.
Esą taip pat tikrinama, kaip administratorius ar kitas valdytojas užtikrina pastato techninę priežiūrą pagal Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
„Savivaldybė, skirdama administratorių, nustato tik administravimo tarifo dydį. Kiti tarifai priklauso nuo pastatų specifikos: ar yra liftas, ar yra centralizuota šildymo sistema, kokios būklės yra pastatas, kokio remonto jam reikia ir t.t.“ – atsiųstame komentare nurodė Vilniaus savivaldybė.
Anot jos, paslaugų pavadinimai sąskaitose gali skirtis, nes nėra vieningos mokėjimo pranešimo formos.
„Butų savininkai gali kreiptis į administratorių, kad jis pateiktų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o jei dokumentai nepateikiami arba atsakymas gyventojų netenkina, savininkai gali kreiptis į savivaldybę.
Butų savininkai taip pat gali inicijuoti administratoriaus keitimą arba atsisakyti administratoriaus teikiamų paslaugų ir steigti bendriją“, – paaiškino savivaldybė.
Pasak jos specialistų, svarbus aspektas, kad gyvenamųjų namų, kurie valdomi bendrijos ar jungtinės veiklos sutartimi, butų savininkai gali priimti sprendimą paslaugų teikimo organizavimą pavesti pasirinktai įmonei, teikiančiai administravimo paslaugas.
Savivaldybė tokių sutarčių su trečiosiomis šalimis nekontroliuoja ir vykdo tik bendrijos pirmininko ar jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens – t. y. atsakingų už veiklos organizavimą asmenų – kontrolę.
