Vakar Lietuvą sukrėtė žinia apie rastus trijų Jungtinių Amerikos Valstijų(JAV) karių kūnus, kurie buvo ištraukti iš Pabradės poligono pelkėje nugrimzdusio šarvuočio M88 „Hercules“. Vieno dingusio kario tebeieškoma. Tikėtina, kad šis skaudus įvykis atsilieps ne vieno sąmonėje – ilgą ir sunkią gelbėjimo operaciją stebėjo visi, o paskelbus apie rastus karių kūnus pasipylė užuojautos.
Vakar vakare pasirodė žinios apie tai, kad trys iš keturių dingusių JAV karių ištraukus šarvuotį buvo paskelbti mirusiais. Tai – beveik savaitę laiko trukusių paieškų atomazga, kuri prie ekranų prikaustė visus tautiečius.
Apie tai, kaip šis įvykis atsilieps lietuviams, kokių pasekmių galima tikėtis po skaudžios žinios apie JAV karių netektį, naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti psichologas, psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas.
Netekčių poveikis visuomenei
Prabilus apie lietuvių sąmonę sukrėtusį įvykį, E. Šidlauskas pasakojo, kad įprastai tokie įvykiai skaudžiai paveikia visuomenės narius.
Pasak jo, tautiečiai aktyviai seka naujienas, domisi tuo, kas aktualu valstybei, o tokių žmonių, kurie yra atsakingi už kitų saugumą, mirtys jautriai paliečia.
„Žmonių, o ypač tų, kurie atsako už mūsų saugumą, netektys nėra teigiami įvykiai. Tai gali sukelti padidintą melancholiją, nerimą dėl savo pačių saugumo.
Taip pat gyventojai jaučiasi atsakingais už tai, kad tie žmonės žuvo, jų buvo ilgai ieškoma. Galima interpretuoti, kad tai neva mūsų, kaip visuomenės, kaltė.
Mums labai svarbūs santykiai su aplinkinėmis valstybėmis, o čia atsitiko tokia nelaimė ir kyla nerimas, ar mūsų saugumas liks toks pats, ar jis sumažės. Manau, kad netektis šįkart veikia tokiu būdu“, – mintimis dalijosi specialistas.
Pasiteiravus, ar šio skaudaus įvykio pasekmes galėsime jausti dar ilgai, E. Šidlauskas paaiškino, kad taip. Pasak jo, tai ne tik susiję su netekties skausmu, o su tuo, kokios aplinkybės jį supa.
Anot pašnekovo, poveikis gali būti ilgalaikis dėl geopolitinės situacijos, užsitęsusio streso ir nerimo. Jis pasakojo, kad vieniems po įvykio bus lengviau adaptuotis kasdienybėje, kitiems – sunkiau.
„Vieni žmonės apsipranta, gyvena toliau, adaptuojasi, kiti žmonės yra linkę į padidintą nerimą, gali pasiklysti savo minčių rate, kuris gali pakenkti darbui, gyvenimo kokybei“, – atskleidė jis.
Karių šeimoms – didžiausias poveikis
Galima įsivaizduoti, kad skaudžiausia žinias apie pratybų metu žuvusius karius buvo pranešti jų artimiesiems.
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad vienam iš dingusių karių, seržantui Edvinui Benui Franco, vos mažiau nei prieš pusę metų buvo gimęs sūnus, kitas žuvęs karys – Jose Duenezas augino vos dvejų metukų sūnų, o dingęs karys Troy Collinsas JAV paliko penkis vaikus, iš kurių vyriausiajai – devyneri.
Apie tai prabilo ir E. Šidlauskas, kuris pasakojo, kad tokia netektis žuvusių karių šeimoms paliks emocinį randą visam likusiam gyvenimui.
„Žuvusių karių šeimos dabar išgyvena gedulą, nes tai yra trauminė patirtis. Nelaimė įvyko netikėtai, staiga.
Aišku, tai yra kariai, visad pagal kontraktą numatoma, kad jie gali žūti, tačiau tai nebuvo kažkokia karo situacija, o eilinės pratybos ir jauni, sveiki vyrai. Jų artimieji tikrai to nesitikėjo.
Tokia netektis reiškia, kad psichikai tai vienareikšmiškai žalingas, sukrečiantis potyris, labai stiprus emocinis skausmas ir žaizda, kuri greitai neužgis“, – mintis dėstė psichologas.
Specialistas pridūrė, kad skaudžiausias šio įvykio aspektas – nelaimė įvyko taikos metu. Jis pasakojo, kad girdėjo apie tai, jog maždaug 900 JAV karių per metus žūsta visame pasaulyje ne karo metu.
Pasak jo, toks skaičius yra didelis, o statistika – liūdna. Jis pridėjo, kad tokie įvykiai kelia padidinto nesaugumo jausmą ir gali tapti nerimo faktoriumi.
Įdomu ir tai, kad šis įvykis, anot specialisto, turėjo paliesti ne tik JAV karių šeimas, tačiau ir lietuvių karių šeimas. E. Šidlausko teigimu, lietuvių karių žmonoms pratybos dabar gali imti kelti didesnę baimę.
„Net ir lietuvių karių žmonos žiūrės dabar su padidintu nerimu ir baime į pratybas, kad gali nutikti kažkas panašaus, kad gali įvykti žūtis. Mes retai apie tai susimąstydavome“, – pripažino jis.
Pelkės pasėjo baimę
Kitas pokalbio aspektas – karių gyvybės užgeso Pabradės poligono pelkėtame vandens telkinyje, apie kurį taip pat prabilo psichologas.
Jis pasakojo, kad anksčiau apie pelkes būdavo kalbama su humoru, tačiau dabar požiūris į šiuos vandens telkinius yra pasikeitęs drastiškai.
„Iš pradžių lyg ir su humoru buvo sakoma, kad Lietuva turi slaptą ginklą – pelkes. Tarkime, per Čečėnijos karus buvo kalnai, o pas mus – lygumos, strategiškai naudinga vieta. Aišku, mes, kaip visuomenė, sumokėjome už tai didelę kainą“, – pasakojo specialistas.
Jis pridėjo, kad kadangi apie pelkes buvo daug ir garsiai kalbama visuomenės informavimo priemonėse, nieko nuostabaus, kad lietuviai su baime į jas žvelgia.
Vis tik E. Šidlauskas įžvelgė šviesiąją šio reiškinio pusę. Anot jo, noras labiau save saugoti esant pelkėtose vietovėse gali atnešti naudos.
„Tokie plačiai nušviesti medijose įvykiai prisidės prie atsargumo brendant į pelkes, jų aptvenkimo. Tame nematau nieko blogo, nes didesnis atsargumas tokiose vietose nėra blogai“, – pranešė jis.
Kaip apsaugoti savo emocinę sveikatą?
Specialistas pokalbio metu siūlė atkreipti dėmesį ir į dar vieną aktualų aspektą – savisaugą nuo skaudžių ir emociškai jautrių naujienų.
Pasak jo, šis įvykis buvo ištransliuotas visose žiniasklaidos priemonėse, o siekiant save apsaugoti, vertėtų susimąstyti apie „informacinę higieną“.
„Turbūt daugelis prieina prie to, kad tenka užsiimti informacine higiena, nes įvykių labai daug tiek pas mus, tiek visame pasaulyje. Tad žmonės, ypač jautresni, negeba atsipalaiduoti, dirbti savo darbų, gyventi įprastą gyvenimą.
Manau, kad yra svarbu tą informacijos kiekį apsiriboti laiko prasme, t. y. kiek laiko skiriu naujienų skaitymui, klausymui, studijavimui, kad tai netaptų ištisinių pasinėrimu į nerimą keliantį srautą.
Manau, kad rytais reiktų susitelkti į profesinę veiklą, pasidaryti svarbiausius darbus ir kai pagrindinė veikla yra nuveikta, galima skirti laiko Lietuvos ir pasaulio įvykiams“, – patarė jis.
Galiausiai pašnekovas atkreipė dėmesį į sudėtingesnius atvejus, kuomet nuolatinis domėjimasis įvykiais sukelia rimtų problemų.
Anot jo, tais atvejais, kai domėjimasis įvykiais pradeda kenkti įprastam gyvenimo ritmui, vertėtų kreiptis pagalbos:
„Kai buvo atominio karo grėsmė, tai dauguma žmonių taip įsijausdavo į situaciją sovietmečiu, kad jie nebegalėdavo funkcionuoti, laukdavo pasaulio pabaigos ir nebegalėdavo dirbti.
Tokiais atvejais svarbu kreiptis į specialistus, ypač jeigu pastebima, kad nebegalima atsitraukti nuo įvykių. Svarbu kreiptis į psichologus ir atrasti protingą būdą vartoti naujienas.“
Pabradėje dingo 4 JAV kariai ir 1 transporto priemonė
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad praėjusį antradienį ryte paskelbta, kad po pratybų Pabradės poligone dingo trys užsienio kariai. Iš pradžių kariuomenė nekomentavo, kokios užsienio valstybės piliečiai yra kariai.
Kaip pranešė Policijos departamentas, apie tai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešimą gavo antradienio vakarą, 19 val. 19 min.
Pranešta, kad Pabradėje, po vykusių pratybų Pabradės poligone, dingo trys kariai su automobiliu. Vėliau paaiškėjo, kad kariai buvo keturi, su jais taip pat buvo šarvuotis.
Vėliau JAV ambasada savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo žiniomis apie tai, kam priklausė dingusieji kariai: „Dingę kariai – visi iš 1-osios brigados, 3-iosios pėstininkų divizijos – incidento metu dalyvavo suplanuotuose taktinėse pratybose“.
Šarvuočio M88 „Herucles“ ir karių gelbėjimo operacija truko beveik savaitę laiko ir pirmadienį krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pranešė, kad Pabradėje ištrauktas nuskendęs JAV šarvuotis.
„Atkaklus šešių parų darbas davęs rezultatą. Šarvuotis ištrauktas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio rytą nurodė ministrė.
„Prieš 22.00 val. apčiuopta antro lyno prikabinimo vieta, 23.08 val. antras lynas prikabintas, 02.45 val. pradėta traukimo operacija, 04.30 val. traukimo operacija baigta. Naudotos dvi M88 ir papildomai du buldozeriai inkaravimui.
Vien M88 nepakako, dėl to, kad pats šarvuotis sveria beveik 70 tonų, jis buvo dumble, ir tai, keliskart padidina jo santykinį svorį traukimo metu dėl dumblo pasipriešinimo svorio“, – rašė D. Šakalienė.
Vakar buvo skelbiama naujausia informacija apie dingusius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karius – JAV kariuomenė pranešė, kad rasti trys iš keturių karių. Patvirtinta, kad surasti trys dingę kariai mirė.
„Šiandien, kovo 31 d., Lietuvoje rasti trys JAV kariuomenės kariai, priskirti 3-iosios pėstininkų divizijos 1-osios šarvuotosios brigados kovinei grupei.
Šiuo metu yra tebetęsiama dingusio kario Troy Collinso paieška. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė LRT radijui antradienio rytą patvirtino, jog karys dar nerastas, paieškos bus tęsiamos, kol jis bus rastas.
