Visos pensijos 2023 metais Lietuvoje turėtų didėti kiek daugiau nei 9 proc. Tačiau sukaupusiems reikiamą stažą pensininkams individuali pensijos dalis papildomai didės dar beveik 6 proc. Tai numatoma Vyriausybės pristatytame kitų metų „Sodros“ biudžete.
Planuojama, kad visos pensijos 2023 m. Lietuvoje augs ne mažiau nei 9,02 proc. pagal apskaičiuotą pensijų indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į šalies darbo užmokesčio fondo augimą.
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje birželį buvo 482 eurai, tad kitais metais ji turėtų ūgtelėti 60 eurų iki 542 eurų, planuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įvertinus skiriamus 120 mln. eurų papildomam individualios pensijos dalies indeksavimui (+ 5,8 proc.), vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą didės nuo 510 eurų 2022 m. iki 575 eurų 2023 m., t.y. 65 eurais. Neturintiems reikiamo stažo pensijos augs mažiau.
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, dalis nuo šalies neto (į rankas) darbo užmokesčio padidės nuo 45,2 proc. 2022 m. iki 48,3 proc. 2023 m.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, didinant pensijas, esą nuosekliai einama prie tikslo stiprinti įmokų ir išmokų ryšį.
Iki 2030 m. tikimasi pereiti nuo dabartinio santykio 60/40 iki 50/50, t. y. kad individualioji pensijos dalis įgytų vis daugiau svorio, stiprėtų įmokų ir išmokų ryšys.
Kitaip tariant, jeigu žmogus dirbdamas moka didesnes įmokas, ateityje jis gali tikėtis didesnės pensijos individualiosios dalies. O bendrosios pensijos dalies paskirtis – išlaikyti socialinį teisingumą.
Nuo 2019 m. įstatyme vieneriems metams buvo numatytas papildomas bazinės pensijos indeksas, o nuo 2022 m. – papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas, kuris vykdomas iš planuojamo einamųjų metų įmokų perviršio. Kitaip tariant, biudžeto perteklius paskirstomas dabartiniams pensijų gavėjams, o ne rezervui pildyti.
Kitų metų „Sodros“ biudžete taip pat numatoma, kad našlių pensijos bazinis dydis kils nuo dabartinių 32 eurų iki 34,89 euro.
Tikėtina, kad tiek pat augs ir vienišo asmenis išmokos, kurios yra tokio paties dydžio, kaip našlių pensijos, tačiau yra mokamos iš valstybės biudžeto.
Juodai dienai atidės 1,7 mlrd. eurų
Patvirtintame biudžete numatoma, kad kitų metų „Sodros“ pajamos bus 6,7 mlrd. eurų. Tai yra 564,8 mln. eurų arba 9,2 proc. didesnės nei 2022 m. laukiama.
„Pajamos augs dėl šalies darbo užmokesčio fondo prognozuojamo 8,1 proc. augimo ir didesnių valstybės biudžeto asignavimų bendrajai pensijos daliai kompensuoti – 2 698,8 mln. eurų t.y. 259,8 mln. eurų arba 10,7 proc. daugiau nei laukiama 2022 m.“ – rašoma tarybos pažymoje.
2023 m. numatomos „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 6,4 mlrd. eurų. Tai yra 764,2 mln. eurų arba 13,5 proc. didesnės nei 2022 m.
Kitų metų biudžeto pajamoms viršijus išlaidas jo bus rezultatas bus teigiamas ir sudarys 289,4 mln. eurų.
Prognozuojama, kad 2023 m. į Rezervinį fondą bus pervestas 415,8 mln. eurų, o jo dydis 2023 m. sieks 1,7 mlrd. eurų. Paprastai kalbant, tokia suma pinigų bus atidėta juodai dienai – pvz., jeigu ištikus giliai ekonominei krizei nebūtų surenkami mokesčiai ir neužtektų pinigų išmokos.
Jei būtų nuspręsta visus Rezervinio fondo pinigus išdalinti maždaug 600 tūkst. Lietuvos pensininkų, tai kiekvienam išeitų maždaug po 2,8 tūkst. eurų. O jeigu pinigai būtų išdalinti 1,4 mln. šalies dirbančiųjų, tai jiems išeitų po 1,2 tūkst. eurų
