JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad karas Ukrainoje pasiekė kritinį etapą. Anot jo, Rusija vis dar mano, kad gali palaužti ukrainiečius, tačiau gerokai pervertina savo galią ir nuvertina Ukrainos pajėgas. Todėl, kaip sako jis, pagalba Ukrainai šiuo metu yra „gyvybiškai svarbi“.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
18:54 | Pentagono vadovas: kovos Ukrainoje pasiekė kritinį etapą
Kovos Ukrainoje pasiekė kritinį etapą, pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Kanal 24“. Anot jo, ketindama išsilaikyti ilgiau nei ukrainiečiai, Rusija apsiskaičiavo.
Dabartinę situaciją kare jis pavadino „kritiniu konflikto etapu“ ir pabrėžė, kad Ukrainai toliau reikalinga parama.
„Žinote, šis konflikto etapas yra labai svarbus. Todėl mūsų bendra parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi ir neatidėliotina. Rusija mano, kad gali pralenkti ukrainiečius ir mus, tačiau tai tik paskutinė iš daugelio Rusijos klaidų. Esame vieningi, tvirtai laikomės savo įsipareigojimų ir pasipriešinsime“, – sakė jis.
Anot Pentagono vadovo, Kremliaus režimo lyderis Vladimiras Putinas pervertino Rusijos karinę galią ir nuvertino ukrainiečius. Kartu jis patikino, kad parama Ukrainai bus organizuojama taip, kad Kyjivas turėtų pakankamai technologijų, amunicijos ir ugnies apsiginti nuo agresorės.
Kiek anksčiau pranešta, kad JAV siųs Ukrainai dar keturias HIMARS raketų sistemas.
18:21 | Lietuva Ukrainai suteiks šarvuotų transporterių, amunicijos
Lietuva artimiausiu metu suteiks prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai papildomą karinę paramą: šarvuotus transporterius M113 ir M577 bei rezervo rengimui reikalingą amuniciją, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, dėl suteikto ar pažadėto M113 skaičiaus ši šarvuota transporto priemonė tampa reikšminga Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi, o Lietuva prie to ženkliai prisideda.
Taip jis kalbėjo dalyvaudamas nuotoliniame NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainą remiančių šalių vaidmenį organizuojant Ukrainos kariams mokymus. Vilnius siūlo organizuoti plataus spektro karinius mokymus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, teigiama pranešime.
„Ukraina identifikavo pagrindinius poreikius kursams, o Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi juos atliepti. Šiuo metu pateikta užklausa dėl karo policininkų, išminavimo specialistų rengimo. Lietuvos kariuomenė taip pat prisidės prie didelio masto Ukrainos personalo rengimo Jungtinėje Karalystėje, siųsdama ten instruktorius“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 milimetrų minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius.
Taip pat Lietuva Ukrainai perdavė bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, kuri buvo nupirkta už piliečių surinktus pinigus.
Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 123 mln. eurų.
Lietuvos kariuomenė taip pat vertina galimybę nusiųsti iki 10-ies instruktorių į Jungtinę Karalystę, kuri per artimiausius tris mėnesius ketina pravesti bazinį trijų savaičių trukmės karinį rengimą 10 tūkst. Ukrainos karių.
NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikimą inicijuoja Jungtinės Amerikos Valstijos, o į jį yra kviečiamos ir NATO šalys partnerės iš viso pasaulio.
18:02 | Žiniasklaida: į Rusiją be leidimų grįžo 300 karių, kai kuriems reikėjo amputuoti galūnes
Dar pirmąjį Rusijos karo prieš Ukrainą mėnesį bent 300 rusų karių grįžo į Rusijos Šiaurės Kaukaze esantį Dagestaną ir atsisakė kovoti Ukrainoje, rašo „The Moscow Times“.
Su minėtu portalu bendravę aktyvistai nurodė, kad šie vyrai buvo dislokuoti prorusiškų separatistų valdomame Donbaso regione Ukrainos rytuose.
Pranešama, kad nesulaukę atleidimo dokumentų 300 karių kovo mėnesį grįžo į savo bazę Bujnaksko mieste, ten pradėjo sutarčių nutraukimo procesą. Vietos bendruomenė juos priėmė kaip dezertyrus.
Rašoma, kad kai kurie kariai grįžo su nušalimais, jiems teko amputuoti galūnes.
„Kariai teigė, kad turėjo problemų dėl uniformų ir ginklų“, – teigė advokatas, pageidavęs likti neįvardytas.
Pranešama, kad šiuo metu prokurorai nagrinėja karių bylą, jie kaltinami daugiau nei 10 dienų nebuvę mūšio lauke.
Anot komentavusių aktyvistų, keletas karių, spaudžiami giminaičių ir valdžios institucijų, vėliau vėl buvo įtraukti į vykstančiųjų į Ukrainą sąrašus.
17:27 | Ekspertas: artėja nepasitenkinimo režimu pikas
Rusijoje artėja nepasitenkinimo Kremliaus režimu pikas, interviu nv.ua pareiškė ekspertas Ivanas Preobraženskis, rašo UNIAN. Anot jo, nepasitenkinimas visuomenėje kyla dėl Rusijai įvestų sankcijų ir dėl nedarbo lygio augimo šalyje. Jis netrukus turėtų dar išaugti.
„Kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių. Tiesą sakant, pagal multiplikatorių tai yra milžiniškas, didžiausias nedarbo augimas, ko gero, mažiausiai nuo 1998 m., kuris bus Rusijoje“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak I. Preobraženskio, Rusijos visuomenės nepasitenkinimas taip pat auga ir dėl krentančio pragyvenimo lygio. Kaip sako ekspertas, visi šie veiksniai dar metų pabaigoje susidės ir privers Rusiją išgyventi nepasitenkinimo piką.
16:45 | Lavrovas atmeta idėją atnaujinti derybas su Ukraina
Rusija atmetė idėją atnaujinti taikos derybas su Ukraina ir pareiškė, kad Ukraina nenusipelnė „rimto rimtų žmonių dėmesio“, rašo „The Guardian“.
Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, ankstesnės derybos esą parodė, kad Ukraina neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.
„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio. <…>
[Taikos derybos] dabartinėje situacijoje neturi jokios prasmės“, – S. Lavrovą cituoja AFP.
Dar anksčiau Rusija teigė, kad derėtųsi su Ukraina, tačiau pareiškė, jog tam noro nerodo Ukraina. Ukraina yra pareiškusi, kad jei derybos ir vyks, jas inicijuos šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
16:27 | Ukrainos sieną kirto 9,5 mln. žmonių
Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos per valstybės sieną perėjo daugiau kaip 9,5 mln. žmonių, rašo „The Guardian“.
JT Pabėgėlių agentūra iš viso užregistravo 9 547 969 sienos kirtimus per pastarąją 21 savaitę. Daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos vyko į Rusiją (1 728 407), į Lenkiją (1 221 596) ir Moldovą (84 562).
16:07 | JAV Ukrainai siųs dar keturias HIMARS sistemas
JAV Ukrainai siųs dar keturias raketų sistemas HIMARS, rašo CNN. Sistemos bus įtrauktos į naują pagalbos paketą, apie kurį oficialiai turėtų būti pranešta šią savaitę. Apie tai trečiadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas.
„Vėliau šią savaitę paskelbsime kitą pagalbos Ukrainai paketą, kuriame bus ginklų, šaudmenų ir įrangos. <…> Į jį bus įtrauktos dar keturios HIMARS, pažangiosios raketų sistemos, kurias ukrainiečiai taip efektyviai naudoja ir kurios padarė tokį skirtumą mūšio lauke“, – trečiadienį kalbėjo L. Austinas.
Į naują pagalbos Ukrainai paketą taip pat bus įtraukta daugiau MLRS (daugkartinio raketų paleidimo sistemų) ir šaudmenų.
14:50 | Ukrainiečių pajėgos smogė strategiškai svarbiam tiltui Rusijos užimtuose pietuose
Rusijos kontroliuojamos pietinės Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos trečiadienį raketomis smogė Antonivkos tiltui per Dniepro upę. Pasak jo, į tiltą buvo pataikyta 11 kartų.
K. Stremousovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, sakė, kad tiltas smarkiai apgadintas, tačiau eismas juo neuždarytas.
Tiltas dabar yra prastos būklės, – sakė K. Stremousovas. – Tiltas nebuvo uždarytas, eismas juo tebevyksta, tačiau padėtis rimta.“
1,4 km ilgio Antonivkos tiltas yra pagrindinė pervaža per Dniepro upę Chersono srityje. Jei jis taptų netinkamas naudoti, Rusijos kariuomenei būtų sunku toliau aprūpinti savo pajėgas šiame regione, tęsiantis ukrainiečių atakoms.
K. Stremousovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos per trečiadienio ataką panaudojo iš JAV gautas salvinės raketų ugnies sistemas HIMARS. Jis pridūrė, kad kad Rusijos oro gynybos sistemos numušė kai kurias raketas.
Prokremliškos Chersono srities administracijos vadovas Volodymyras Saldo vaizdo pranešime sakė, kad lengvosioms transporto priemonėms leista toliau važiuoti per tiltą, tačiau sunkvežimių eismas sustabdytas, kad būtų galima greitai atlikti remonto darbus.
Jis pažymėjo, kad sunkvežimiai gali kirsti upę per užtvanką, esančią už maždaug 80 kilometrų.
Pasak prokremliškos Chersono srities administracijos atstovų, Antonivkos tiltas buvo atakuotas antrą dieną iš eilės. Per apšaudymą ankstesnę dieną jis beveik nenukentėjo.
Su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, besiribojančią Chersono sritį Rusijos pajėgos užėmė ankstyvuoju invazijos etapu. Jos susidūrė su ukrainiečių kontratakomis, tačiau iš esmės išlaikė savo pozicijas.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad tiltas Chersone po Ukrainos smūgių greičiausiai tebetinkamas naudoti, tačiau jis yra Rusijos pajėgų Achilo kulnas.
„Tai viena iš dviejų pervažų per Dnieprą, kuriomis Rusija gali aprūpinti arba atitraukti savo pajėgas iš jos užimtos teritorijos į vakarus nuo upės, – nurodė ministerija. – Tikėtina, kad Dniepro pervažų kontrolė taps pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu kovų regione baigtį.“
Tiltas Chersone atakuotas tuo metu, kai didžioji Rusijos pajėgų dalis yra įsitraukusi į mūšius Ukrainos rytiniame pramoniniame Donbaso regione, kur pamažu stumiasi pirmyn, nors susiduria su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu.
Rusijos pajėgų antžeminį puolimą pristabdė ukrainiečių naudojama pažangesnė JAV ginkluotė ir prezidento Vladimiro Putino paskelbta „operatyvinė pauzė“. Rusija daugiau dėmesio skiria bombardavimui iš oro, naudodama tolimojo nuotolio raketas.
Kyjivas išreiškė viltį, kad kovodama dėl Donbaso Rusijos kariuomenė išeikvos savo išteklius, ir tada ukrainiečių pajėgos galės pradėti kontrpuolimą, kad susigrąžintų Chersono srities ir Zaporižios teritorijų, kurias rusai užėmė karo pradžioje, kontrolę.
14:06 | Lavrovas: Rusijos tikslai Ukrainoje išsiplėtė, dabar jau neapsiribos tik Donbasu
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina yra „verčiama vis rizikingiau naudoti vakarietišką ginkluotę“, o Rusijos strateginiai tikslai taip pat pasikeitė – „dabar jau nebeapsirobosime Donbasu“.
„Geografinės spec. operacijos (taip Rusijoje vadinamas karas prieš Ukrainą, – red. past.) užduotys pasikeitė. Dabar tai jau nėra tik DLR ir LLR, tačiau ir eilė kitų teritorijų“, – „Readovka“ cituojamas jis.
Rusijos užsienio reikalų ministro teigimu, šios „geografinės ribos“ pasistūmės dar toliau, jeigu Kyjivas gaus tolimojo nuotolio Vakarų ginkluotės.
Jis taip pat pareiškė, kad Ukraina yra „faktiškai sulaikoma nuo konstruktyvių plataus masto konflikto sprendimo žingsnių“.
„Juos (ukrainiečius, – red. past.) faktiškai sulaiko nuo bet kokių konkstruktyvių žingsnių, ne tik pumpuoja ginkluotę, o verčia tą ginkluotę naudoti vis labiau rizikingai. Tie visi ten sėdintys instruktoriai ir specialistai, aptarnaujantys visas tas HIMARS sistemas ir panašiai…“ – UNIAN cituojamas S. Lavrovas.
13:54 | ES ragina sumažinti dujų vartojimą, siekiant apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“
Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.
ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.
„Rusija mus šantažuoja. Rusija naudojasi energija kaip ginklu, todėl bet kokiu atveju – ar rusiškų dujų tiekimas būti smarkiai sumažintas, ar visiškai nutrauktas – Europa turi būti pasiruošusi“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
