Patarimus, kaip elgtis per karščius, davė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) gydytoja Lilija Buividienė.
– Šios dienos yra šiek tiek kitokios mūsų darbe. Iškvietimų skaičius padidėja. Jei tas skaičius įprastai nesiekdavo 300 mūsų padalinyje, tai dabar gerokai viršija. Tai susiję su karščiu. Dauguma žmonių neįvardina to kaip perkaitimo. Jie skundžiasi silpnumu, pykinimu, galvos svaigimu, kraujotakos sutrikimais.
– Jūs į tai žiūrite rimtai? Nesakote – atsivėsinti ir tiek? Važiuojate ir žiūrite, kas iš tikrųjų nutiko žmogui?
– Negali žiūrėti pro pirštus. Tai pakankamai rimtas dalykas. Ypatingai mažiems vaikams ir žmonėms, kurie turi gretutinių susirgimų.
– Kaip padedate tiems pacientams?
– Šiomis dienomis brigados turi padidintą kiekį vandens, turi šalčio paketus. Konsultuojame nemažai tokių pacientų ir duodame jiems patarimus, kaip išengti tolimesnio būklės pakitimo.
Situacija gali keistis labai greitai.
– Pasakykite keletą patarimų.
– Jei žmogus randasi saulės atokaitoje, tai jis turėtų pereiti į pavėsį. Jį reikėtų apipurkšti vėsiu vandeniu. Jei kyla temperatūra, galima naudoti drėgnus rankšluosčius, galima dėti šalčio paketus ant stambių kraujagyslių. Jei žmogus sąmoningas, tada reikia atstatyti prarastą skysčių kiekį kuo greičiau, duoti jam gerti vandens. Namuose galima pasinaudoti dušu ar vonia. Jei žmogus išeina iš namų, jis turi pasiimti buteliuką vandens, kad drabužiai būtų lengvi, kad galva būtų pridengta, naudoti kremus atviroms kūno vietoms.
– Ar tokios temperatūros gali būti mirtinos?
– Taip. Situacija gali keistis labai greitai. Dėl skysčių netekimo išauga pavojus žmogaus gyvybei, tai gali iššaukti traukulius, sąmonės praradimą, kliedesius.
