Lietuviai pirkdami elektrą ištisus 4 metus permokėjo valstybinei bendrovei ESO – viso 160 milijonų eurų. O tuos pinigus bendrovė jau išleido dividendams. Tad ESO kiekvienam vartotojui skolinga vidutiniškai po 90 eurų. Tai skelbia Valstybės kontrolė, nusprendusi patikrinti, kas dedasi skandalų krečiamame energetikos sektoriuje.
ESO Valstybės kontrolę jau kaltina manipuliuojant skaičiais ir tvirtina, kad buitiniai vartotojai jai permokėjo keliskart mažesnę sumą. Ministras Dainius Kreivys tikina, esą permokas vartotojams jau kompensavo kita valstybinė bendrovė „Litgrid“.
Valstybinis reguliuotojas kitąmet jau žada 1 centu mažesnį visuomeninį elektros tarifą, tačiau kai kurių opozicijos atstovų nuomone, jei „Ignitis“ dėl vartotojų tikrai norėtų, elektra galėtų atpigti kone dvigubai.
Vyriausybei ir jos valdomoms energetikos bendrovėms dėl padėties elektros sektoriuje kritika liejasi jau ir iš Valstybės kontrolės. Kontrolieriai kaltina energijos skirstymo operatorę ESO, kad ši per 4 praėjusius metus iš elektros vartotojų surinko 160 milijonų eurų per daug, mat už šią sumą neatliko numatytų investicijų.
Kiekvienas šalies elektros vartotojas, mokėdamas už elektrą, o tiksliau už skirstymo paslaugas, kurios įskaičiuotos į kiekvienos kilovatvalandės tarifą, sumokėjo vidutiniškai po 90 eurų daugiau nei turėjo – maždaug po 22 eurus per metus.
„2018-2021 metais visi Lietuvos elektros vartotojai permokėjo ESO už paslaugas maždaug 160 milijonų eurų. Taip nutiko dėl to, kad nebuvo atliktos planuojamos investicijos. Vidutiniškai vienas vartotojas permokėjo maždaug 89 eurais daugiau nei turėjo“, – aiškino Valstybės kontrolės atstovas Mindaugas Šalčius.
ESO tvirtina, kad permoką klientams jau pradėjo grąžinti sumažinus skirstymo dedamąją elektros tarifuose. Tačiau kontrolieriai priekaištauja, kad toks grąžinimas tik simbolinis, mat didžiąją dalį permokos – 150 milijonų eurų – klientams ESO rengiasi grąžinti tik po 10-15 metų.
„Mes kritikuojame būdą, kaip bus grąžinta. Per 15 metų – iki 2036-ųjų – suma bus išdėstyta netolygiai, liūto dalis atiteks paskutiniems 5 metams“, – sakė M. Šalčius.
Piktinasi ir šalies gyventojai, netikintys, kad atgaus pinigus:
„Reikia išgyventi tuos 15 metų, pensininkas tiek neišgyvens. Kur tie pinigai dabar?“
„Aha, tikrai grąžins…“
„Brangiai dabar mokam ir dar brangiai bus.“
Apie elektros vartotojų permokas ESO žinojo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, tačiau jos vadovas skubiai grąžinti pinigų vartotojams nereikalauja. Negana to, jis patvirtina, kad ESO šiuos pinigus skyrė dividendams savo akcininkui – „Ignitis grupei“.
„Buvo akcininko sprendimai, dalis išmokėta dividendais. Bendrovė neturi galimybių šiandien jų grąžinti“, – kalbėjo Energetikos reguliavimo tarybos direktorius Renatas Pocius.
ESO ir Reguliavimo tarybos veikla energetikos ministrui Dainiui Kreiviui nekliūna, mat, anot jo, ESO permoką vartotojams esą jau padengė kita valstybinė įmonė – elektros tinklų operatorė „Litgrid“.
„Pernai „Litgrid“ iš perkrovų lėšų sumokėjo, sumažino tarifą 142 milijonų eurų. Tos sumos beveik sutampa“, – teigė ministras.
ESO bendrovė ragina nesitikėti visus atgauti po 90 eurų ir kaltina Valstybės kontrolę klaidinimu, mat esą negalima visos 160 milijonų eurų permokos tiesiog padalinti iš kone 2 milijonų visų vartotojų – tiek buitinių, tiek verslo.
Realybėje permokos dydis esą priklauso nuo suvartotos elektros kiekio – tad kas suvartojo daugiau, pavyzdžiui, verslo įmonės, tas daugiau ir permokėjo.
„Kiekvienas vartotojas vartoja skirtingai. Pagal faktinį elektros sunaudojimą per mėnesį skaičiuojama skirstymo tarifo dalis. Jei suvartoja 100 kilovatvalandžių per mėnesį, tai jo permoka per šituos metus yra 19 eurų“, – aiškino ESO atstovė Rasa Juodkienė.
Valstybės kontrolė žeria priekaištus ir Vyriausybei, esą ji nevykdo energetikos įstatymų – nuo plano atsilieka saulės ir vėjo elektrinių plėtra, vėluoja sinchronizacija su Vakarų Europa, paseno elektros linijos, o vartotojai nepriklausomus tiekėjus buvo verčiami rinktis nepalankiu metu per kainų piką. Tačiau energetikos ministras į tai numoja ranka.
„Projektai energetikoje vystomi ilgus metus, dešimtmečiais. Nuo 2020 metų atsinaujinančios energetikos kiekis padidėjo daugiau kaip 3 kartus. Priekaištas keistokas“, – sakė D. Kreivys.
Kilus skandalui dėl ESO permokų, Energetikos reguliavimo taryba mėgina raminti, kad nuo naujųjų metų daugiau kaip 1 centu sumažins visuomeninį elektros tarifą ir dabar beveik 23 centus kainuojanti kilovatvalandė kainuos 21 su puse cento.
Tačiau valstietis Valius Ąžuolas įrodinėja, kad toks elektros pigimas kitąmet yra nepakankamas. Ir nors „Ignitis“ vadovai aiškina, esą Ąžuolo skaičiavimai, kaip labiau sumažinti elektros kainas, nerealūs, anot jo, bent visuomeninis elektros tarifas galėtų būti kone perpus mažesnis, jei „Ignitis“ išties rūpintųsi savo klientais ir, pavyzdžiui, 2 metams į priekį užsipirktų elektros rinkoje itin žemomis kainomis.
„Kas gautųsi – nuperkam po 7 centus, 6 centai perdavimas, 1 centas „Igničio“ marža – 14 centų galutinė kaina. Tiek galėtų šiandien mokėti visuomeninio tiekimo vartotojai. Tai beveik pusė milijono žmonių“, – skaičiavo V. Ąžuolas.
„Paskelbėme viešą konsultaciją, deja, iš rinkos dalyvių intereso nesulaukėme. Įsivaizdavimas, kad ateis gamintojai ir pasiūlys 2 metams po 6-7 centus yra klaidingas“, – nesutiko „Ignitis“ atstovas Mantas Mikalajūnas.
Beje, žadėdamas kitąmet 1 centu mažesnį tarifą pusei milijono buitinių vartotojų, mokančių visuomeniniu tarifu, dujų vartotojams reguliavimo tarybos vadovas gerų žinių neturi – dujų kainas žada tokias pat kaip šiuo metu.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje
