„Plačiai nuskambėjo žinia apie Ingos Stumbrienės nėštumą – atrodo, tokia graži, džiugi naujiena, bet akis taip bado vienas dalykas… Ar mes, lietuviai, mokame kuo nors pasidžiaugti? Nes kol kas, panašu, sugebame tik svaidytis bjauriais žodžiais“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Neda.
Ši šeima taip gražiai, subtiliai paskelbė žinią apie artėjantį šeimos pagausėjimą, atrodo, kaip tik yra kuo pasidžiaugti, pasveikinti, juk vaiko atėjimas į šį pasaulį yra toks gražus dalykas, tarsi stebuklas.
Bet kurgi, nejau lietuviai sugebės pasidžiaugti? Aišku, kad ne. Kokio baisumo komentarai pasipylė, net šlykštu skaityti, daugeliui užkliuvo I. Stumbrienės amžius, kad jau per vėlu šeimos pagausėjimui.
„Kaip taip galima?“
Atsiprašau, bet kas blogai su jos amžiumi? Nepamenu, kad kažkas būtų uždėjęs limitą, iki kada galima gimdyti. Ir 40 metų net nėra daug, nors kitiems tai jau „sena boba“. Bjauresnių žodžių turbūt ir būti negali. Nesuvokiu, kaip taip galima?
Taip žema taškytis tokiais komentarais. Tokiais atvejais man net pasidaro gėda, kad gyvenu tarp tokių tautiečių, kad pas mus tiek daug surūgėlių ir nelaimingų žmogelių… Ar jums skauda, kad ji laukiasi, ar kas čia darosi?
Jei jau neturite, ką pasakyti gero, gal geriau išvis patylėkite. O jei viduje prisikaupę daug pykčio, išliekite jį kitur, susiraskite kokią mėgiamą veiklą, hobį, kad net nekiltų minčių eiti ir pilti tokius purvus ant žmonių.
O jei vis tiek nesugebate, tai paprašykite, kad kas atjungtų internetą ar nuo socialinių tinklų – gal bent tai padės užkirsti kelią. Išmokime pagaliau džiaugtis kitų laime, o ne ją slopinti savo nepasitenkinimu. Arba išmokime patylėti, kai mūsų nuomonė nereikalinga.
Autorius: skaitytoja Neda
