„Daugelis pasaulio ledynų sparčiai tirpsta. Taip, šis reiškinys vyksta dėl sparčios klimato kaitos. Ne, tai Lietuvos nepaskandins. Lietuvos pajūris nepaskęs, o Žemaitija sala netaps“, – pranešama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje „Facebook“ tinkle.
Pasak jų, taip yra dėl vienos priežasties – Baltijos jūros vanduo kyla per lėtai, todėl krantai turi marias laiko adaptuotis toliau saugant giliau esančią sausumą nuo užliejimo.
Lietuvos pajūris nepaskęs, o Žemaitija sala netaps
Pasak specialistų, „visi apokaliptiniai Lietuvos žemėlapiai su užtvindytu pajūriu yra sukurti dėl pajuokavimo ir su žvaigždute
„Jeigu staiga labai didelė dalis ledynų ištirptų ir vanduo iš karto pakiltų x metrų. Net vykstant sparčiai klimato kaitai ir kylant jūros lygiui Lietuvos vakarinė dalis nepaskęs, kadangi greitai tirpstantys Grenlandijos ar Antarktidos ledo skydai tirps labai ilgai.
Mes tikrai nė vienas nesulauksim. Tą hidrometeorologai sužino bakalauro studijų metu.
Blogiausi scenarijai iki amžiaus galo skaičiuoja apie +1 metrą prie esamo pasaulinio jūros lygio. Baltijos jūroje situacija kiek kitokia: jūra vidinė + vyksta izostazinis judėjimas, kuris mums net daugiau įtakos galėtų turėti. Be to, Lietuvos krantai nuolatos persiformuoja, vienuose ruožuose yra prieaugis, dalyje – traukiasi. Tai yra dinamiškas procesas.
„Tinginiams: labai paprastai sakant (apie apokaliptinį užtvindymo žemėlapį), Baltijos jūros vanduo kyla per lėtai ir krantai turi užtektinai laiko persiformuoti/adaptuotis toliau saugant giliau esančią sausumą nuo užliejimo“, – teigiama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje.
Kas kita – vėjo audros, kurių metu būna aukštos bangos ir jos gali paplauti kopagūbrius ir pan., tačiau jei orai ramūs krantai vėl pamažu atsistato, smėlis būna gražinamas į krantą (nebent slenka viena po kitos galingos audros). Faktas: per 30 metų vandens lygis ties Klaipėda pakilo apie 12 cm. Augant vandens lygiui jūra lėtai (iki kelių metrų per dešimtmečius) dalyje ruožų stumiasi į sausumą, tačiau tuo pačiu ji (+ vėjai, + srovės) nuolat performuoja krantus.
Tinginiams: labai paprastai sakant (apie apokaliptinį užtvindymo žemėlapį), Baltijos jūros vanduo kyla per lėtai ir krantai turi užtektinai laiko persiformuoti/adaptuotis toliau saugant giliau esančią sausumą nuo užliejimo“, – teigiama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje.
